Negana to, nors automobiliai kur kas modernesni, jų stabdžių sistemos dirba efektyviau nei anksčiau, be to juose sumontuota įvairiausia su saugumu susijusi įranga, vairuotojo pagalbos sistemos, įvairiose šalyje įvedami vis griežtesni greičių ribojimai.
Vokietijos greitkelis. Spaudžiu kiek noriu? Ne visada
Spauskite „iki dugno“ ir važiuokite! Skamba viliojančiai, tačiau daugelyje šalių už greičio viršijimą susilauksite solidžių baudų, laikinai gali būti atimtas vairuotojo pažymėjimas ar net galite atsidurti areštinėje. Tačiau vis dar yra oazių greitį mėgstantiems vairuotojams.
Puikiai išvystytas Vokietijos greitkelių tinklas driekiasi daugiau kaip 12 000 kilometrų. Nors kalbama, kad Vokietijos greitkeliuose greitis neribojamas, tačiau tai netiesa. Neribojamas jis tik 70 proc. greitkelių, o kai kuriose tokiose atkarpose apribojimai įvedami pablogėjus oro sąlygoms arba esant intensyviam eismui.
Kairioji eismo juosta skirta lenkimui, o ne nuolatiniam važiavimui ja.
Net greitkelio atkarpoje, kurioje nėra apribojimų, vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad galėtų užtikrinti visišką automobilio kontrolę, laikytis tinkamo atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir nepamiršti, kad kairioji eismo juosta skirta lenkimui, o ne nuolatiniam važiavimui ja.
XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje Vokietijoje buvo įvestas rekomenduojamas 130 km/val. greitis autobanuose vadinamas Autobahn Richtgeschwindigkeits Verordnung. Verta tai turėti omenyje. Nedraudžiama viršyti rekomenduojamo greičio, tačiau jei vairuotojas patenka į eismo įvykį važiuodamas didesniu nei rekomenduojama greičiu, jis gali būti pripažintas iš dalies kaltu.
Vokietijos Žaliųjų partija yra pasiūliusi apriboti greitį autobanuose iki 130 km/h. „Formulė-1“ lenktynininkas S. Vettelis, tokiam siūlymui pritaria: „Vokietijoje turime avarijų, kurios įvyksta tik dėl to, jog nėra ribojamas greitis. Jei tai padės apsaugoti žmones nuo traumų ant net padės išgelbėti gyvybes, būtų nelogiška nepritarti tokiems siūlymams.“
Vairuotojo profesionalumą vertinu ne pagal tai, kaip greitai jis moka važiuot, o pagal tai kaip jis moka pasirinkti saugų greitį.
Taigi kol dar Vokietijoje galima, spauskite „iki dugno“ ir važiuokite? Daugkartinis šalies ralio čempionato etapų prizininkas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas apie didelį greitį yra taikliai pastabėjęs:
„Vairuotojai savo supratimą apie gyvenimo tempą bando perkelti į kelią – juk atsirado nauji ir galingi automobiliai, pilni elektronikos, saugumo priemonių. Klausimas labai paprastas, o kas išliko toks pas? Ogi pats vairuotojas. Žmogaus reakcijos nepasikeitė per pastaruosius šimtą metų. Vairuotojo profesionalumą vertinu ne pagal tai, kaip greitai jis moka važiuot, o pagal tai kaip jis moka pasirinkti saugų greitį. Saugaus greičio pasirinkimas yra vairuotojo profesionalumo kriterijus“.
Montana: pagrįstas ir atsargus greitis
XX a. šeštajame dešimtmetyje apynasris buvo uždėtas JAV greičio mėgėjams, pripažinus, kad reikėtų važiuoti ne didesniu kaip 70 mylių per valandą (112 km/h) greičiu.
Dar labiau greičio apribojimai buvo sugriežtinti 1974 m. – tikintis, kad leistinas 55 mylių per valandą (88 km/h) greitis sumažins benzino, kuris po naftos krizės ėmė sparčiai brangti, paklausą. Tą patį krizės metu buvo padariusi ir Šveicarija, kurioje greitis buvo apribotas iki 100 km/h.
1987 m. JAV greitkeliuose leistinas greitis padidintas iki 65 mylių per valandą (104 km/h). Po aštuonerių metų buvo pripažinta, kad kiekviena valstija gali pati nustatyti didžiausią leistiną greitį.
Tada Montanos valdžia ir sumąstė, kad nebūtina nustatyti konkrečių ribojimų, jei važiuojama dienos metu, tad šios valstijos taisyklėse, atsirado nuostata, kad greitis užmiestyje turėtų būti „Reasonable & Prudent“ (pagrįstas ir atsargus). Praktiškai nuo 1995 m. Montanos keliuose automobiliai ėmė važiuoti daug didesniu greičiu nei kitose valstijose. Laisvė truko neilgai.
Dėl taisyklių dviprasmiškumo, policijos nubausti vairuotojai jautėsi nuskriausti, nes kai kurių pareigūnų nuomone, didesnis nei 90 mylių per valandą (144 km/h) greitis buvo nepagrįstas. Nemažai bylų atsidūrė teismuose, tad viskas baigėsi tuo, kad1999 m. Montanos greitkeliuose buvo įvestas 75 mylių per valandą (120 km/h) greičio ribojimas.
Kitų šalių istorijoje taip pat galima rasti laikotarpių, kai greitis nebuvo ribojamas. Ilgus metus akseleratorių iki dugno galima buvo galima spausti ir saulės išdegintuose Šiaurės Australijos teritorijos keliuose. Tačiau 2007 m. įsigaliojo naujos taisyklės ir leistinas greitis įprastuose buvo apribotas iki 110 km/h, o greitkeliuose iki 130 km/h.
1930 m. D. Britanijoje buvo panaikinti greičio apribojimai automobiliams ir motociklams. Gyvenvietėse transporto priemonės turėjo judėti 30 mylių (48 km/h) greičiu, o už jų ribų greitį ribojo vairuotojo atsakomybė ir variklio galia. 1965 m. taisyklės buvo pakeistos ir įsigaliojo 70 mylių per valandą (112 km/h) apribojimas, kuris galioja iki šiol.
Verta paminėti, kad tais laikais, kai buvo priimtas šis įstatymas, 112 km/h greitis buvo artimas daugelio to meto gamybos transporto priemonių galimybių ribai.
Didesnis dėmesys greičiui
Apie pavojus eismo saugumui, kuriuos lemia per didelis greitis rimtai pradėta galvoti septintajame XX amžiaus dešimtmetyje. Tuo metu pasirodė pirmieji tyrimai, parodę nerimą susirūpinimą keliančius greičio ir eismo įvykių skaičiaus bei pasekmių ryšius.
Įvairiose šalyse buvo atliekami tyrimai, kuriais siekta išsiaiškinti ar greičio apribojimų keliuose ir automagistralėse įvedimas padidintų saugumą. Vokiečiai pradėjo kurti informacines sistemas, kurios apribotų leistiną greitį esant intensyviam eismui arba pablogėjus oro sąlygoms.
Šiandien šis sprendimas naudojamas greitkelių ruožuose, kurių bendras ilgis siekia 1 300 km. Panašios sistemos, galinčios apriboti greitį, yra sumontuotos ir kai kuriose mūsų šalies kelių ruožuose.
Pastaruoju metu greičio tema siejama ir su ekologija, klimato kaita. Pavyzdžiui, Vokietijoje „žalieji“ teigia, kad maksimalų greitį greitkeliuose sumažinus iki 120 km/h, sumažėtų į atmosferą išmetamo anglies dioksido kiekis.
Nyderlanduose nuo kalbų pereita prie darbų: nuo 2020 m. kovo greitis greitkeliuose dienomis sumažintas iki 100 km/h, o po 19 valandos jau galima važiuoti 120 km/h greičiu.
Vos 10 km/h greičio ribojimas
Šiaurės vakarų Ispanijos Pontevedros miesto, kuriame gyvena 80 tūkst. gyventojų, valdžia patvirtino teisės aktus, kuriais maksimalus leistinas greitis miesto centre apribojamas iki 10 km per valandą.
Tai pirmasis miestas Ispanijoje, kuriame nustatytas tokio mažo greičio ribojimas. Pontevedros miesto merija teigė, kad naujosios taisyklės skirtos pėsčiųjų, o taip pat daugybės piligrimų, keliaujančių per šį miestą į Santjago de Kompostelą, saugumui didinti.
Pirmieji greičio apribojimai Pontevedroje buvo įvesti 2009 m., o praėjus 10 metų, savivaldybės atstovai teigė, kad eismo įvykių skaičius miesto centre, kur taikomi greičio apribojimai, sumažėjo 90 proc.
Nauji greičio apribojimai – iki 30 km/h, visai neseniai įsigaliojo beveik visame Baskų krašto Bilbao mieste. Pagal naująsias taisykles tokie apropojimai galios 87 proc. Bilbao miesto gatvių.
Ispanijos kelių direkcijos (DGT) duomenys rodo, kad vadinamosios „Tempo 30“ zonos jau galioja 19 šalies miestų, įskaitant Madridą, Barseloną ir Valensiją. Be to DGT vadovai pateikė duomenis apie eismo įvykių skaičių keliuose, kuriuose šių metų sausį leistinas greitis buvo sumažintas nuo 100 iki 90 km/h – sumažinus greitį, eismo įvykių skaičius juose sumažėjo 9 proc.
2021 m. Briuselis metais ėmėsi eksperimento ir daugumoje miesto gatvių apribojo leistiną greitį iki 30 km/h. Po kurio laiko miesto valdžia džiaugėsi – sumažėjo vidutinis greitis, fiksuojama mažiau eismo įvykių. Tais pačiais metas ir įvairiose Paryžiaus gatvėse buvo įvestas 30 km/h greičio ribojimas.
30 km/h greičio ribojimas įvestas ir Kauno senamiesčio gatvėse, o Vilniaus savivaldybė teigia, kad beveik visame sostinės senamiestyje yra nustatyta gyvenamoji zona, kurioje, pagal Kelių eismo taisykles, draudžiama važiuoti didesniu nei 20 km/h greičiu. Klaipėdos centre, H. Manto gatvėje irgi buvo įvestas 30 km/h greičio ribojimas, bet birželį atšauktas ir padidintas iki 40 km/h.
Greitis – didžiausias kaltininkas
Kasmet ES keliuose žūsta apie 23 000 žmonių ir apie 120 000 sunkiai sužeidžiama. Europos parlamentas priėjęs išvados, kad pastaraisiais metais ES keliuose žūstančiųjų skaičius mažėja nepakankamai, o tikslas perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių 2010–2020 m. laikotarpiu nepasiektas (aukų skaičius sumažėjo 36 proc.), 2021 metais pasiūlė įvesti 30 km/val. greičio apribojimą tose gyvenviečių teritorijose, kuriose daug dviratininkų ir pėsčiųjų.
Tokio sprendimų priežastis yra labai aiški: greitis yra dažniausiai eismo įvykių priežastis, jis yra ir pagrindinė žūčių ir traumų patirtų eismo įvykių metu priežastimi.
Greitis yra dažniausiai eismo įvykių priežastis, jis yra ir pagrindinė žūčių ir traumų patirtų eismo įvykių metu priežastimi.
Remiantis 2022 m. ES kelių eismo saugumo ataskaitos duomenimis, saugiausi keliai vis dar yra Švedijoje (21 žuvęs / milijonui gyventojų), o didžiausias žuvusiųjų skaičius 2022 m. užfiksuotas Rumunijoje – 86 žuvusieji/mln. gyv., nedaug atsilieka ir Bulgarija su 78 žuvusieji/mln. gyv. rodikliu. Lietuvos statistika yra geresnė nei ES vidurkis: 43 žuvusieji/mln. gyv. (ES vidurkis – 46).
Paskatinimas mažina greitį
Pabaigai apie du eksperimentus, sėkmingai tramdžiusius vairuotojus. 2009 m. viena Švedijos reklamos agentūra paskelbė konkursą „The Fun Theory“, kurio idėjas siūlė miesto erdvių ekspertai ir elgesio psichologai.
Greitis yra dažniausiai eismo įvykių priežastis.
Amerikietis Kevinas Richardsonas konkursui pasiūlė įrengti greičio matuoklį toje vietoje, kur vairuotojai nuolat viršija greitį, nustatyti jį taip, kad fotografuotų visus: ir tuos kurie viršija greitį, ir tuos kurie važiuoja leistinu greičiu. Tik pirmiesiems būtų išrašomos baudos, o antrieji automatiškai taptų loterijos, kurioje galima laimėti piniginį prizą, dalyviais.
Prizinį fondą sudarytų dalis baudų, skirtų už greičio viršijimą toje vietoje. Idėja buvo išbandyta 2010 m. Stokholme. Projekto metu vidutinis greitis toje vietoje sumažėjo 22 proc., o jam pasibaigus burtų keli atrinktas vairuotojas laimėjo apie 3 000 eurų prizą.
Panaši idėja buvo realizuota ir Nyderlanduose, Helmondo mieste. Vairuotojus fiksuojanti kamera buvo įrengta gatvėje, kur leistinas greitis yra 30 km/h, bet kur du trečdaliai vairuotojų šio ribojimo nepaisė.
Miesto valdžia paskelbė, kad jei vairuotojas kirs kamerą leistinu ar mažesniu greičiu, ji atidės atitinkamą sumą toje gatvėje įrengtos vaikų žaidimo aikštelės atnaujinimui. Reikalinga suma buvo surinkta per kelias dienas, nors buvo tikimąsi, kad prireiks kelių savaičių.
Saugaus eismo rubrika „Kur skubi?“rengiama kartu su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.
