Koplyčioje vykstant pamaldoms maldininkai susirinkdavo gatvėje priešais koplyčią. Didžiausi, Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos, atlaidai Aušros Vartuose lapkričio mėn. vykdavo ir vyksta visą savaitę. Prie atvertų koplyčios langų šv. mišias aukoja aukščiausi Katalikų bažnyčios kunigai.
Kadangi dalis Vilniaus lengvųjų ir krovinių vežikų, taksi vairuotojų tarpukariu buvo ne katalikai, tai jie kartais vykstant pamaldoms bandydavo pravažiuoti pro Aušros Vartus.
Siekiant išvengti nereikalingų nesusipratimų jau 1919 metais tik užėmusi Vilnių lenkų karinė valdžia išleido nutarimą nr. 25:
„Atsižvelgiant į šventes vyksiančias Aušros Vartų koplyčioje nuo 8 iki 15 lapkričio įskaitant, eismas per Aušros Vartų koplyčią minėtomis dienomis sustabdomas nuo 6 iki 9 val. rytais ir nuo 4 iki 7 val. po pietų.
Šio nutarimo vykdymas pavedamas miesto policijai.“
Praėjus dešimčiai metų tą pačią problemą bandyta spręsti kitokiomis, naujoviškesnėmis priemonėmis. Visi Vilniaus dienraščiai lapkričio pirmomis dienomis pranešė:
„Šviesos signalai prieš Aušros Vartus. Atsižvelgiant į tai, kad eismas per Aušros Vartų koplyčią trukdo mišioms, magistratas pradėjo įrenginėti specialius šviesos signalus abiejose koplyčios pusėse.
Signalai bus uždegami mišių metu, kad vairuotojai ir važnyčiotojai matytų, jog pravažiavimas yra uždarytas.“
Taigi šiuolaikinio šviesoforo pirmtakas, prietaisas eismą reguliuojantis šviesos signalu, Vilniuje buvo įrengtas prieš 93 metus Aušros Vartuose.
