Tinkamas eismo dalyvių elgesys kaip ir pati susisiekimo infrastruktūra – gali užtikrinti, jog kiekviena mūsų kelionė būtų saugi.
Tačiau, ar žinote, kokie tiksliai infrastruktūros sprendimai, didinantys saugumą keliuose, yra taikomi Lietuvos keliuose?
Nuo greitį mažinančių kalnelių iki specialių atitvarų
„Stengiamės, kad susisiekimas šalyje būtų ne tik patogus, bet ir saugus, tad prižiūrėdami ir plėsdami kelių infrastruktūrą taikome įvairius inžinerinius saugos sprendimus“, – teigia Lietuvos automobilių kelių direkcijos Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas ir priduria, kad investicijos į minėtus sprendimus kasmet nuosekliai didėja.
Lietuvos automobilių kelių direkcija siekia, jog artimiausiu metu žūčių šalies keliuose skaičius pasiektų 0. Siekiant didinti eismo saugumą, kasmet šalies keliuose įrengiamos kompleksinės eismo saugos priemonės: greičio mažinimo kalneliai, salelės, miesto vartai, kelio atitvarai ar vidutinio greičio matuokliai.
Kai kurios iš aukščiau išvardintų saugaus eismo priemonių šalies keliuose įrengiamos kartu su įgyvendinamais atskirų kelių ruožų rekonstravimo, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto projektais.
Iki šių metų pabaigos Kelių direkcija planuoja rekonstruoti 10 vieno lygio sankryžų, įrengti 5 kilometrus tvorų, kurios saugotų eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, bei sumontuoti 95 kilometrus apsauginių kelio atitvarų.
Visos inžinerinės eismo saugos priemonės diegiamos pirmiausia įvertinus žūčių ar incidentų keliuose statistiką.
Visos inžinerinės eismo saugos priemonės diegiamos pirmiausia įvertinus žūčių ar incidentų keliuose statistiką, jų pobūdį, išanalizavus kiekvienos priemonės efektyvumą. Tik tuomet priimami sprendimai, kur ir kokia inžinerinė saugos priemonė būtų tinkamiausia.
Anot pašnekovo, nepaisant šių veiksmų, lemiama dedamąja dalimi įvykusios eismo nelaimės priežasčių lygtyje dažnai tampa paties vairuotojo sąmoningumas: ar buvo pasirinktas saugus važiavimo greitis, kaip atidžiai buvo vairuojama ir pan.
„Keliuose galima įdiegti pačius moderniausius ir tobuliausius sprendimus, tačiau kelių eismo dalyviams elgiantis neatsakingai, saugumo keliuose vien inžinerinėmis priemonėmis neįmanoma užtikrinti. Tam yra reikalingas ir papildomas visuomenės švietimas ir visuomenės įsitraukimas. Saugios kelionės tikslas gali būti pasiektas tik bendromis pastangomis“, – pažymi M. Gedaminskas.
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos keliuose žuvo net 72 žmonės, o tai net 41 procentu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Išanalizavus keliuose įvykstančias nelaimes, matyti, kad dominuojančia tragiškų įvykių keliuose priežastimi ir toliau išlieka viršijamas greitis.
Atsargiai... kelyje laukinis gyvūnas!
Ne paslaptis, kad rudeniška ankstyva prieblanda bei vis labiau ilgėjantys vakarai gerokai išaugina laukinių gyvūnų migraciją – žvėrys praranda atsargumą, tampa nebe tokie baikštūs, dažniau išbėga į kelią. Kasmet Lietuvos keliuose yra užregistruojama eismo įvykių, kuriuose, automobiliui susidūrus su gyvūnu, nukenčia, žūsta arba būna sužalojami ne tik žvėrys, bet ir žmonės.
„Imamės visų priemonių, siekdami užtikrinti ne tik eismo dalyvių saugumą, bet ir biologinę gyvūnų įvairovę. Vis dėlto, 100 procentų užtikrinti, jog laukiniai gyvūnai niekada neišbėgtų į kelią – neįmanoma, mat žvėrys nuolat keičia savo buvimo vietą. Tad vairuotojai iki pat vėlyvo rudens ar net žiemos turėtų būti kur kas budresni, atkreipti dėmesį ir į įspėjamąjį kelio ženklą „Laukiniai žvėrys“, kuris nurodo, kad šiame kelio ruože yra didesnė tikimybė susidurti su laukiniu gyvūnu, o vairavimas tokia kelio atkarpa reikalauja ypatingo atidumo“, – pasakoja Kelių direkcijos atstovas.
Vis dėlto, remiantis specialistų patirtimi, ne visuose valstybinės reikšmės keliuose yra reikalingos specialios priemonės, apsaugančios eismo dalyvius nuo laukinių žvėrių. Kur yra reikalingi tokie sprendimai, nustatoma pagal atitinkamo kelio kategoriją, esamą ir prognozuojamą eismo intensyvumą, leistiną važiavimo greitį, identifikuojamus aktualioje teritorijoje esančius gyvūnų migravimo koridorius ar padidintas gyvūnų judėjimo zonas.
„Jei kalbėtume skaičiais, šiuo metu visame valstybinės reikšmės kelių tinkle jau esame įrengę apie 916 kilometrų tinklo tvoros su susijusiomis specializuotomis priemonėmis gyvūnų migracijai. Tai 15 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 14 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams bei 15 apsaugos sistemų varliagyviams.
Per 2023-2025 metus kartu su kelio rekonstrukcijos projektais planuojama įrengti dar apie 120 kilometrų tinklo tvoros
Per 2023-2025 metus kartu su kelio rekonstrukcijos projektais planuojama įrengti dar apie 120 kilometrų tinklo tvoros bei 2 požemines perėjas stambiems gyvūnams, 2 požemines perėjas vidutiniams ir smulkiems gyvūnams, 3 varliagyvių apsaugos sistemas bei 2 žaliuosius tiltus valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai. Vienas iš šių žaliųjų tiltų atidarytas dar praėjusią savaitę, pirmojo baigto rekonstruoti kelio ruožo metu“, – akcentuoja M. Gedaminskas.
Gyvūnų migracijos metu, siekiant didinti saugumą, valstybinės reikšmės keliuose yra išbandomi ir nauji, modernūs sprendimai. Vienas tokių – išmani informavimo apie laukinius gyvūnus kelyje įranga. Išmaniosios įrangos veikimas paremtas tamsiu paros metu sekama kelkraščio zona. Joje užfiksavus judėjimą, įranga automatiškai įjungia raudonos spalvos signalą, kuris įspėja vairuotojus apie šalia važiuojamosios dalies priartėjusį gyvūną. Gyvūnui pasitraukus iš išmaniuoju įrenginiu sekamos zonos, sistema dar kurį laiką praneša apie galimą pavojų.
