Logikos paieškos
„Volvo Lietuva“ vairuotojų instruktorius Eivitas Žarys, komentuodamas priežastis, dažniausiai lemiančias vilkikų „traukinių“ susiformavimą, pripažino, kad racionaliai paaiškinti šį fenomeną gana sudėtinga.
„Bene vienintelis galimas pateisinimas – važiuojant nepažįstamame regione ir neturint navigacijos sistemos (ar jai neveikiant), vienas sunkvežimio vairuotojas imasi vedlio vaidmens, o kiti dėl nieko nesukdami galvose seka įkandin. Tačiau net ir tokiu atveju nebūtina judėti susispietus į tokią koloną, kurią būtų sunku aplenkti kitiems eismo dalyviams. Labiausiai tikėtinos dvi tokių sunkvežimių „trombų“ susidarymo priežastys: pasivijus keletu kilometrų per valandą lėčiau judančią mašiną, tačiau kiti vilkikai neturi pakankamai erdvės ir greičio rezervo jo aplenkti, todėl atsirėmę į jo puspriekabės galą laukia progos išsiveržti į priekį. Antra priežastis dar banalesnė – važiuodami būriu vyrai leidžiasi į pokalbius per raciją ir taip bando kompensuoti bendravimo trūkumą. Žinoma, techninės galimybės leidžia tą patį daryti ir važiuojant kelių šimtų metrų atstumu vienam nuo kito, tačiau dažniausiai elgiamasi būtent taip“, – samprotavo E. Žarys.
Dar viena tikėtina keliavimo kolonomis priežastis – paskui „vedlį“ judantys vairuotojai yra pažeidę darbo-poilsio režimą ar pabandę apgauti tachografą naudojant kokius nors prietaisus. Tokiais atvejais viliamasi, kad susidūrus su eismo priežiūros ar transporto inspekcijos pareigūnais, pavyks išvengs patikros. Iš tiesų, labiausiai tikėtina, kad bus stabdomas važiuojantis priekyje, o ne esantis keleto sunkvežimių virtinės viduryje.
Jokių racionalių priežasčių taip elgtis – važiuoti glaustoje kolonoje – tikrai nėra
Lenkimo komplikacijos
„Vis dėlto, jokių racionalių priežasčių taip elgtis – važiuoti glaustoje kolonoje – tikrai nėra. Tiksliau yra gerokai daugiau „minusų“, kodėl taip daryti nerekomenduojama. Visų pirma važiuodamas kažkam iš paskos nedideliu atstumu, vairuotojas patiria gerokai didesnę įtampą, nes nemato kelio priekyje ir turi būti pasirengęs bet kurią akimirką stabdyti. Įsivaizduokite situaciją, jei „stop“ žibintų mirktelėjimą pastebėsi akimirką per vėlai arba visai nepastebėsi stabdymo, nes tos lemputės neveikia? Valanda tokio važiavimo „budėjimo“ režime išvargina labiau, negu visa vairuotojo darbo diena, nes elektorinius pagalbininkus (adaptyvinę greičio palaikymo sistemą ar automatinio stabdymo funkciją) turi tikrai ne visi vilkikai. Jei važiuojama prastomis oro sąlygomis viską komplikuoja dar ir ant stiklo tykštantis purvas“, – pastebėjo „Volvo Lietuva“ vairuotojų instruktorius.
E. Žarys taip pat akcentavo, kad staigaus stabdymo neišvengiamai prireiks, jei sunkvežimių koloną lenkiantis lengvasis automobilis bandys įsisprausti į tarpą ir sukels „domino“ efektą, kuris lems tikrai ženklų greičio sumažėjimą važiuojantiems kolonos pabaigoje. Mes mokymų metu primygtinai rekomenduojame palikti tokio didžio atstumą tarp ta pačia kryptimi judančių mašinų, kad lenkimai būtų kiek įmanoma lengvesni.
Beje, pasinaudoti vadinamuoju aerodinaminiu maišu, sekant paskui priekyje važiuojantį sunkvežimį, įmanoma nebent teoriškai. Tam reiktų prisispausti prie puspriekabės „uodegos“ vos per porą metrų, kas net ir patiems didžiausiems avantiūristams greičiausiai atrodys nesaugau. Jei važiuoji atitolęs per 10 – 15 metrų, jokios užuovėjos negauni, o tik prarandi galimybę reaguoti į besikeičiantį reljefą, išnaudoti sunkvežimio inerciją ir taip iš tiesų taupyti degalus.
Nerašytos taisyklės
Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas, komentuodamas avarines situacijas, susiformuojančias automobilių kolonų lenkimo metu, atkreipė dėmesį ne tik į formaliąją reikalo pusę.
Atstumas tarp ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių privalo būti lygus „pusei greičio“. T. y. jei judama 50 km/h greičiu, reikia išlaikyti maždaug 25 metrų distanciją
„Kelių eismo taisyklėse labai aiškiai užfiksuota, atstumas tarp ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių privalo būti lygus „pusei greičio“. T. y. jei judama 50 km/h greičiu, reikia išlaikyti maždaug 25 metrų distanciją. Jei užmiestyje keliaujama 90 km/h – atstumas turėtų būti 45-50 metrų. Kolonomis važiuojantys sunkvežimiai akivaizdžiai šios taisyklės nepaiso ir rizikuoja būti nubausti policijos pareigūnų. Tiesa, pastarieji labai retai kada ryžtasi ardyti tokius vilkikų „spiečius“, nes akivaizdu, kad tai sukeltų chaosą ir taptų avarinės situacijos priežastimi“, – pripažino A. Pakėnas.
Racionalaus vairavimo ekspertas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką: laiką, nuo tos akimirkos, kai vairuotojas pamato kliūtį, iki sustoja stabdomas automobilis.
„Stabdymas susideda iš vairuotojo reakcijos laiko ir stabdžių sistemos veikimo. Paprastai vidutinis žmogaus reakcijos laikas siekia beveik sekundę. Važiuojant 90 km/h greičiu per teik laiko įveikiamas maždaug 25 metrų atstumas. Todėl jei ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones skiria panašus atstumas, tikėtina, kad prireikus staiga stabdyti, kažkam „ant rato“ sėdintis vairuotojas viso labo suspės perkelti koją nuo akceleratoriaus ant stabdžių pedalo, bet ne realiai sustabdyti mašiną ir išvengti susidūrimo“, – pastebėjo A. Pakėnas.
VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro saugaus eismo mokytojas, instruktorius Rolandas Balkė, pasakodamas apie lenkimo manevrus savo ruožtu pastebėjo, kad tai daryti būtina gero matomumo vietose, kai galima saugiai grįžti į savo eismo juostą. Greičių skirtumas tarp lenkiamo ir lenkiančio automobilių ne gyvenvietėje turėtų būti kuo didesnis (15-25 km/h) – tai leidžia priešpriešiniame eisme išbūti minimaliai trumpą laiką.
Be abejonės, labiausiai kelius ardo automobiliai, turintys viršsvorį
Daugelyje Europos šalių galioja nerašyta taisyklė didinanti saugumą kelyje lenkimo metu, tai yra kai lenkiamas automobilis kerta kelkraščio ženklinimo liniją iš dešinės ir įvažiuoja į asfaltuotą kelkraščio dalį, tą patį daro ir iš priekio atvažiuojantis automobilis, todėl lenkiantis automobilio vairuotojas gali saugiai atlikti lenkimą, nes kelyje kiekviena kryptimi turinčiam tik po vieną eismo juostą, kelias pačių vairuotojų yra padalinamas į tris.
Kelininkų galvos skausmas
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas sunkvežimių kolonas pavadino vienu pagrindinių veiksnių, dėl kurių susiformuoja provėžos.
„Be abejonės, labiausiai kelius ardo automobiliai, turintys viršsvorį. Tačiau net jei bendroji masė neviršija 40 tonų, bet kelias veikiamas itin intensyviai – kelio konstrukcija nespėja „pailsėti“ ir tos vietos, kuriomis pravažiuoja kolona sunkvežimių, lieka maksimaliai supresuotos. Jei mašinos važiuotų išlaikydamos didesnį atstumą, tikėtina, kad jos bent jau nepataikytų į tą pačią vėžę ir apkrova pasiskirstytų didesniame plote. Deja, kol kas Lietuvoje į šiuos dalykus niekas nekreipia dėmesio“, – apgailestavo R. Gradauskas.
