Kai kurie palangiškiai ir viešai išsakė savo poziciją, kad atsipalaidavusiems poilsiautojams šis dviračių takas, keliose vietose keičiantis kryptį ir einantis šalia automobiliams skirtos vienos krypties juostos, yra suprojektuotas kurorto specifikos neišmanančių žmonių. Todėl galimybės pažeisti Kelių eismo taisykles (KET) – neribotos.
Šį dviračių taką išbandė ir 15min žurnalistas. Testo metu niekas nenukentėjo. Tačiau įdomių vaizdų ir pažeidimų užfiksuoti pavyko.
Testo metu niekas nenukentėjo. Tačiau įdomių vaizdų ir pažeidimų užfiksuoti pavyko.
Prisipažinsiu, kritikuoti yra lengviausia, gerokai sudėtingiau suprojektuoti gerą, saugų, funkcionalų objektą. Tad nevyniosiu žodžių į vatą: iki Skandinavijos ar Nyderlandų Palangai (kaip ir kitiems Lietuvos miestams) dar toli. Ir tiesos palangiškių žodžiuose (apie išsiblaškymą ir pavojus) tikrai nemažai. Žinoma, šie epitetai netaikomi Palangos dviračių magistralėms, vedančioms į Šventąją ar Karklę – važiuoti parkais tikrai smagu. Tačiau centrą kertančio dviračių tako rojumi tikrai nepavadinčiau. Ir štai kodėl.
Naujos eismo kryptys Palangos centre
Jei automobiliu įvažiuojate į Palangą centrine Vytauto g. nuo Nemirsetos, jau pirmoje sankryžoje matote „plytą“. Nes viena, anksčiau automobiliams skirta eismo juosta, padalinta perpus ir atiduota dviratininkams.
Tad belieka S.Dariaus ir S.Girėno gatve sukti į kairę (pro Botanikos sodą) arba į dešinę (link stadiono). Tačiau dalis vairuotojų šio draudžiamojo ženklo vis dar nemato ir kerta tiesiai, važiuoja ant asfalto nupieštu dviračių taku.
Sutikau tris automobilius, važiuojančius dviračių taku.
Maždaug per 15–20 minučių, kol dviračiu pravažiavau pirmyn ir atgal per centrinę Palangos dalį, sutikau tris automobilius, važiuojančius dviračių taku.
Du iš jų (žiūrėkite filmuotą medžiagą) lyg niekur nieko važiavo užsirioglinę ant dviračių tako. Trečias, taksi, iš pradžių važiavo leistina juosta (nuo centro link Nemirsetos), bet paskui, lenkdamas mašinų eilę, lyg niekur nieko peršoko į dviračių taką...
Iš šalutinių gatvių išvažiuojantys automobiliai tik lengvai išgąsdino, incidentų nebuvo.
Kitas svarbus niuansas, kurį pastebėjau – ant asfalto nupaišytu dviračių taku važiuoti nėra saugu ir dėl pėsčiųjų – jie važiuojamąją dalį kerta bet kur. Kita problema nuomojami velomobiliai – jie važiuoja apžergę abiem kryptims skirtas dviračių eismo juostas, nes į vieną sunkiai telpa. Be to, prisibijo šalia birbiančių automobilių.
Dviračių take – paspirtukininkai, riedutininkai ir šuniukai
Dar pridėkime pulkus riedutininkų, riedlentininkų – šis dviračių takas iškart tampa per ankštas. Tiesa, labiausiai įsiminė riedutininkė, dviračių taku vedžiojusi šuniuką.
Pagal KET, kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Šiuo atveju jie judėjo gatvės dalimi, skirta dviratininkams. Be to, pagal KET, pėstiesiems eiti dviračių taku – griežtai draudžiama. O riedutininkai = pėstieji.
TAIP PAT SKAITYKITE: Taisyklės, kurias privalo žinoti kiekvienas dviratininkas
Tad šiuo atveju galima daryti akivaizdžią išvadą, kad Vytauto g. dviračių takas yra nesaugus visiems.
Pagal KET pėstiesiems eiti dviračių taku – griežtai draudžiama.
Dėl šių ir, ko gero, tik viešpačiui Dievui težinomų priežasčių dalis dviratininkų taip pat pažeidžia KET ir važiuoja visai ne dviračių takais (ypač tose zonose, kur dviračių takas dubliuojamas su pėsčiųjų takais) – koks penktadalis mina tiesiog gatve.
Dviratininkai nesilaiko ir dar vieno reikalavimo – dviratis negali užimti visos eismo juostos, kaip ir du dviratininkai negali keliu važiuoti vienas greta kito – jie turi važiuoti vienas kitam iš paskos. Arba, paprastai tariant, dviratininkai, kaip ir pėstieji Palangos centre kartais gaudo varnas ir apie KET negalvoja. Juk jiems „atostogos“. Išvada: naujajame dviračių take tvyro kurortinis chaosėlis.
Neaiškus dviračių tako žymėjimas
Savo didelei gėdai prisipažinsiu – dviračių take ties Palangos bažnyčia, važiuodamas nuo Nemirsetos kurorto centro kryptimi, pasiklydau. Ir šį momentą specialiai palikau filmuotoje medžiagoje.
Problema ta, kad ties bažnyčia, Vytauto ir Kretingos g. susikirtimo vietoje, dviračių takas saugumo sumetimais nudažytas raudonais dažais. Raudonai pažymėtas ir pervažiavimas į priešingą pusę. Tačiau, norint susigaudyti, kur nuo šio taško galima ir reikia važiuoti, derėtų bent kelioms minutėms sustoti ir įdėmiai studijuoti apsitrynusį gatvių žymėjimą ir kelio ženklus (jie pasislėpę už reklaminio stendo, tai puikiai matosi filmuotoje medžiagoje).
Man nutiko taip, kaip prognozavo skeptikai – tarp tų žymėjimų pasiklydau. Nes vizualiai šioje vietoje dviračių takas tarsi baigiasi ir tęsiasi tik A juosta. Ir nors trumpos rodyklėlės rodo kryptį tiesiai, nutrūkęs tolesnis dviračių tako žymėjimas (matosi tik A raidė) visai apsuka galvą. Todėl norisi ryškiai raudona juosta pervažiuoti į kairę pusę, užuot tęsus kelionę mišria eismo juosta. Nusikeikiu.
Kitas niuansas. Palangos valdžia įsigudrino raudona spalva žymėti ne tik dviračių takus, bet ir kai kuriuos šaligatvius (pvz., Kęstučio g.). Taigi, pamatęs raudoną zoną, negali būti tikras, kur esi. Tai gal reikėtų pasirinkti ir atskirti, kaip žymėti šaligatvius, o kokia spalva išpaišyti dviračių takus? Jei trūksta fantazijos, galima panaudoti tautinės trispalvės geltoną, žalią, raudoną.
Policija apsiriboja įspėjimais
Tiesa, yra ir gera naujiena. Kaip teigia Ramūnas Matonis, Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas, naujasis dviračių takas kol kas didelių problemų nekelia, nelaimių neužfiksuota. O Palangos policija, retkarčiais rengianti reidus, stengiasi poilsiautojams negadinti nuotaikos – dažniausiai, sustabdę pažeidėjus, apsiriboja įspėjimais.
