Pasaulio keliuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių, dešimtys milijonų yra sužalojama, o sužalojimai yra viena pagrindinių negalios priežasčių. Neįmanoma įvertinti finansinių ir moralinių nuostolių, kuriuos patiria eismo įvykių aukos, jų šeimos, draugai, visuomenė. Tai didžiulė mobilumo kaina. Jei dabartinės tendencijos išliks, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 m. kelių eismo įvykių aukų skaičius išaugs iki 2,4 mln. per metus, o kelių eismo įvykiai taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi.
Kelių eismo įvykių aukų atminimo diena turi ilgą istoriją. 1993 m. pirmą kartą ją nacionaliniu lygiu Jungtinėje Karalystėje paminėjo labdaros organizacija „RoadPiece“, teikianti pagalbą eismo įvykių aukoms. Nuo to laiko šią dieną visame pasaulyje minėjo ir palaikė įvairios nevyriausybinės organizacijos, Europos kelių eismo įvykių aukų federacija (European Federation of Road Traffic Victims, FEVR) ir kitos su ja susijusios organizacijos. 2005 m. lapkričio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėti.
Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną kviečiame prisiminti beprasmiškai žuvusiuosius keliuose ir gatvėse, pagerbti juos ir pareikšti užuojautą artimiesiems, kurie turi susidoroti su emocinėmis, psichologinėmis ir finansinėmis šių įvykių pasekmėmis. Taip pat dar kartą norime priminti valstybių vyriausybėms bei atsakingoms institucijoms, kad būtina užtikrinti kelių eismo saugumą.
Kartu norime padėkoti visiems, kurie dalyvauja likviduojant skaudžias kelių eismo įvykių pasekmes: gaisrininkams, policininkams, greitosios pagalbos tarnybų darbuotojams, gydytojams ir kitiems.
Situacija Lietuvos keliuose
Lietuvoje 2009–2012 metais eismo įvykiuose žuvo 1266 asmenys (143 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), iš jų 413 vairuotojų, 444 pėstieji, 265 keleiviai, 115 dviratininkų. 12 664 (1 221 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės) buvo sužeisti.
Palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, per 2013 m. 10 mėnesių Lietuvos keliuose žuvo 15 proc. mažiau, bet vis dėlto labai daug žmonių – tai net 215 beprasmių mirčių, kurių buvo galima išvengti.
Skaudžiausia, kad kelių eismo įvykiai yra viena dažniausių jaunų žmonių (15–29 metų amžiaus) mirties priežastis. Beveik pusė žuvusiųjų – pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gerokai (~60 proc.) sumažėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius. 2001-aisias žuvo 706 žmonės, 2012-aisiais – 301. Tai vienas geriausių rodiklių per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Didžiausia pažanga pasiekta per pastaruosius penkerius metus, kai Lietuvoje sugriežtėjo atsakomybė už Kelių eismo taisyklių nepaisymą, pagerėjo taisyklių laikymosi kontrolė, aktyviai organizuojamas eismo dalyvių švietimas saugaus eismo srityje, vykdomi saugaus eismo projektai, suaktyvėjo saugaus eismo keliuose socialinė reklama.
Nepaisant pagerėjimo kelių eismo saugos srityje, įvairiomis priemonėmis ir toliau siekiama sumažinti žūčių Lietuvos keliuose skaičių. 2011 m. Lietuvoje buvo patvirtinta Valstybinė saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programa ir jos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas. Ši programa skirta padėti įgyvendinti saugaus eismo viziją, kad Lietuvoje nežūtų ir sunkių sužeidimų nepatirtų nė vienas eismo dalyvis. 2012 m. pradėtame vykdyti priemonių plane dėmesys skiriamas eismo dalyvių saugaus elgesio kelyje gerinimui, saugių kelių plėtrai, transporto priemonių parko būklės gerinimui, greitos ir kokybiškos pirmosios pagalbos teikimui ir informacinių technologijų plėtrai.
Taip pat nuo 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Kelių eismo taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos visi vaikai iki 135 cm ūgio turi būti vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose sėdynėse, kaip to reikalauja bendros Europos Sąjungos taisyklės (dalyje valstybių tokios sėdynės būtinos vaikams iki 150 cm ūgio). Įvesti griežtesni reikalavimai vaikų vežimui mokykliniais autobusais – juose draudžiama vežti stovinčius vaikus ar daugiau vaikų, nei yra įrengta sėdimų vietų.
Tobulinama ir Lietuvos kelių infrastruktūra – jos gerinimui 2012 m. skirta daugiau nei 1 mlrd. Lt. Susisiekimo ministerijos iniciatyva parengtos Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės, kurios po metų turėtų tapti privalomos visoje šalyje įrenginėjant naujas pėsčiųjų perėjas arba rekonstruojant senąsias.
2011 metai taip pat buvo reikšmingi užtikrinant kelių eismo saugumą. Pasaulio sveikatos organizacija visas pasaulio šalis buvo pakvietusi 2011 m. gegužės 11 d. paminėti Saugaus eismo dekados (2011–2020 m.) pradžią, sutelkiant visų suinteresuotų dalyvių pastangas mažinti žmonių sužalojimus ir žūtis keliuose ir atkreipiant dėmesį į socialines ir ekonomines eismo įvykių pasekmes.
Lietuva taip pat prisidėjo prie šios iniciatyvos, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras tapo šios iniciatyvos koordinatoriumi. Saugaus eismo dekada yra priemonė, kuria siekiama, kad Lietuvos visuomenė imtųsi naujų papildomų prevencinių priemonių, skirtų išsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes. Svarbiausias Saugaus eismo dekados tikslas – visame pasaulyje stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų ir sužalotųjų keliuose skaičių.
Siekiant atkreipti dėmesį į Saugaus eismo dekadą ir kviečiant imtis reikšmingų veiksmų minint Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną, 2011 m. buvo paskelbtas viso dešimtmečio šūkis: „Nuo pasaulinio atminimo iki pasaulinių veiksmų visą dešimtmetį“, o 2013 metų tema – „Galime turėti kelius, kurie yra saugūs visiems“. Prisiminkime tai 2011–2020-aisiais.
2013 metų tema susijusi su Saugaus eismo dekados veiksmų plano 2 kryptimis dėl saugesnės kelių infrastruktūros. Ši tema skirta paskatinti visas suinteresuotas institucijas dalytis patirtimi bei vystyti tvarių miestų planavimą ir infrastruktūrą, kuri patenkintų visų kelių naudotojų, ypač pažeidžiamiausių eismo dalyvių poreikius, bei skatinti kelių saugumo ir mobilumo tyrimus ir vystymą.
Ne tik valdžios institucijos, bet ir mes patys galime prisidėti prie gyvybių išsaugojimo. Todėl Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori paraginti visus eismo dalyvius – vairuotojus, dviratininkus, motociklininkus, pėsčiuosius – imtis priemonių, kad beprasmių mirčių keliuose ir gatvėse būtų išvengta. Saugokite savo ir savo artimųjų brangiausią turtą – gyvybę ir sveikatą: pasirūpinkite, kad vaikai, pagyvenę artimieji nešiotų atšvaitus, automobiliuose važiuotų užsegtais saugos diržais, vaikai būtų vežami automobilinėse kėdutėse, vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių, neviršytų saugaus greičio, nevairuotų transporto priemonių apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Šį vakarą žmonės visame pasaulyje kviečiami prisijungti prie pasaulinės Vilties šviesos iniciatyvos – kelių eismo nelaimių aukų atminimui uždegti šviesą (žvakę ar kt. šviesą, pvz., įjungti mobilųjį telefoną, žibintuvėlį), apšviesti namus ir padaryti šią dieną gerai matomą ir žinomą.
Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbti faktai apie eismo saugumą:
- Pusė žuvusiųjų keliuose yra labiausiai pažeidžiami kelių eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai, motociklų vairuotojai ir jų keleiviai.
- Naudojant tinkamas vaikų tvirtinimo sistemas (kūdikių kėdutes, vaikų sėdynes ir paaukštintas sėdynes) vaikų žūčių kelių eismo įvykiuose galima sumažinti nuo 54 proc. iki 80 proc.
- Saugos diržai priekinių sėdynių keleiviams mirtinų sužalojimų riziką sumažina 40–65 proc., galinių sėdynių keleiviams – 25–75 proc.
- Geros kokybės apsauginis šalmas dviratininkams, motociklų, mopedų vairuotojams bei jų keleiviams mirties riziką kelių eismo įvykio atveju gali sumažinti beveik 40 proc., o sunkaus sužalojimo riziką – daugiau kaip 70 proc.
- Saugaus greičio viršijimas – viena iš didžiausių saugaus eismo problemų, dėl kurios labai padidėja eismo įvykių rizika. Dėl šios priežasties įvyksta 30 proc. mirtinų eismo nelaimių. Greičio kontrolė – svarbus būdas sumažinti traumatizmą bei mirčių skaičių kelių eismo įvykiuose, ypač tarp pėsčiųjų, dviratininkų ir motociklininkų.
- Vairavimas išgėrus padidina eismo įvykio, kuris gali baigtis mirtimi arba sužalojimu, riziką.
- Greitos ir kokybiškos pirmosios pagalbos suteikimas nukentėjusiesiems eismo įvykiuose gali išgelbėti daug gyvybių.
