Tai ne tik pareikalauja didesnės vairuotojų kantrybės prisitaikant prie ilgesnių kelionių, bet ir didesnių automobilių degalų sąnaudų.
Lenktynininkai Ignas ir Jonas Gelžiniai atliko degalų sąnaudų eksperimentą darbo dienos vakarą ir įsitikino, kad laikantis kelių paprastų ekonomiško vairavimo taisyklių galima sutaupyti 3 litrus degalų 100-ui kilometrų arba iki 250 eurų per metus.
„Nustebino tai, kad mūsų vairavimo stilius eksperimento metu skyrėsi nedaug, nes spūsčių išvengti nepavyko abiems automobiliams ir praktiškai nespėjome daug kur net įsibėgėti. Nesitikėjau, kad įjungtas vairo ir stiklo šildymas bei nenaudojama „Start-Stop“ funkcija gali taip stipriai padidinti degalų sąnaudas“, – sako lenktynininkas Jonas Gelžinis.
Eksperimento vaizdo įrašą galite rasti čia.
Atskleidė svarbiausias ekonomiško vairavimo taisykles
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas pataria, kad norint važiuoti ekonomiškiau, viena svarbiausių taisyklių yra tolygus automobilio greitėjimas ir stabdymas.
„Kuo lėčiau pajuda automobilis, tuo mažiau degalų reikia inercijos varžai. Įprastai degalų sąnaudos auga proporcingai greitėjimo greičiui (pagreičiui), todėl kiekvieną kartą, kai greitai pajudame iš vietos, kartu išauga ir degalų sąnaudos. Kita vertus, jeigu sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėsime per lėtai, sumažės sankryžos pralaidumas ir automobiliai nesuspės kirsti sankryžos – tai reiškia, kad spūstyje praleisime daugiau laiko ir sunaudosime dar daugiau degalų. Svarbu rasti aukso viduriuką – pajudėjimas turėtų būti tolygus, bet nei per daug intensyvus, nei per lėtas, kad papildomai stabdytų eismą“, – paaiškina doc. dr. S. Pukalskas.
Naujesniuose automobiliuose esanti „Start-Stop“ sistema – dar viena ekonomiškam vairavimui itin svarbi funkcija, kuria reikėtų aktyviai naudotis. JAV televizijos ir radijo tarnybos „CBS News“ atlikto tyrimo duomenimis, „Start-Stop“ sistemos naudojimas spūstyse gali padėti sutaupyti net iki 10 proc. degalų.
„Jeigu automobilis turi „Start-Stop“ sistemą, vertėtų ją naudoti, kad variklis išsijungtų, kai tą leidžią eismo sąlygos. Tačiau, jeigu automobilis tokios sistemos neturi, nerekomenduojama savarankiškai išjunginėti ir įjunginėti variklio su užvedimo rakteliu – taip elgdamiesi ne tik nesutaupysite degalų, bet ir galite „prisidėti“ prie greitesnio variklio susidevėjimo“, – sako specialistas.
Doc. dr. S. Pukalskas atkreipia dėmesį, kad degalų sąnaudoms įtakos turi ir įvairių prietaisų naudojimas, tad vertėtų visada patikrinti, ar automobilyje nėra įjungtų tuo metu nebūtinų elektrą naudojančių prietaisų, pavyzdžiui, kondicionieriaus, ventiliatoriaus, salono apšvietimo, garso aparatūros, stiklo šildymo ir kt.
„Pats vairavimas taip pat turėtų būti sąmoningas – reikėtų bandyti numatyti keletą žingsnių į priekį, jeigu tai yra įmanoma. Nereikalingas manevravimas, greičio viršijimas, skubotas pajudėjimas iš vietos, intensyvus stabdymas taip pat padidina degalų sąnaudas“, – teigia pašnekovas.
Skirtumą patikrino eksperimentu
Daugkartiniai 1006 kilometrų lenktynių čempionai Jonas ir Ignas Gelžiniai atliko degalų sąnaudų eksperimentą, po kurio sužinojo, kiek galima sutaupyti miesto spūstyse važiuojant ekonomiškiau.
Abu lenktynininkai sėdo į identiškus benzininius automobilius su automatine pavarų dėže ir degalų pilnu baku bei važiavo tuo pačiu maršrutu piko metu – kelionę pradėjo 17 val. Vilniaus A. Goštauto gatvėje esančioje „Circle K“ degalinėje ir užbaigė degalinėje Grigiškėse. Eksperimento metu lenktynininkų degalų sąnaudos buvo patikrintos paprastu, vairuotojams prieinamu, būdu – vertinant automobilio skydelyje nurodytas vidutines degalų sąnaudas.
Ignas Gelžinis keliavo remdamasis doc. dr. S. Pukalsko patarimais – tolygiu greičiu pajudėjo iš vietos, naudojo „Start-Stop“ sistemą ir išjungė kondicionierių bei kitus kelionės saugumui ir komfortui nebūtinus elektronikos prietaisus. Tuo tarpu Jonas Gelžinis važiavo sau įprastu būdu – laikydamasis Kelių eismo taisyklių, tačiau pernelyg nekreipdamas dėmesio į ekonomišką vairavimą.
„Mano vairavimas dažnai priklauso nuo nuotaikos – kartais mėgstu važiuoti labai ramiai, o kartais šiek tiek greičiau, tačiau ekonomiško vairavimo patarimais naudojuosi ir kasdieniame vairavime. Pavyzdžiui, pamatęs raudoną šviesoforo signalą, įprastai stengiuosi riedėti, užuot staigiai stabdęs“, – sako J. Gelžinis.
Eksperimentu broliai siekė išsiaiškinti, kaip skirtingi vairavimo stiliai ir įpročiai veikia degalų sąnaudas piko metu bei kokios įtakos tai turi kelionės trukmei. Paaiškėjo, kad ekonomiškas vairavimas padėjo I. Gelžiniui sutaupyti 3 litrus degalų – pagal automobilio skydelio duomenis, jo degalų sąnaudos buvo 8,4 litrų benzino 100-ui kilometrų, tuo tarpu J. Gelžinio automobilyje šis rodiklis išaugo iki 11,4 litrų. Be to, abiejų lenktynininkų kelionės laikas nuo pradinio iki galutinio taško truko beveik tiek pat – neekonomiškai vairavusio J. Gelžinio automobilis atvyko pirmiau vos keliomis sekundėmis.
Lenktynininkų teigimu, eksperimentas taip pat parodė, kad staigūs pagreitėjimai ir manevravimai spūstyse nepadės greičiau pasiekti kelionės tikslo ir tik padidins degalų sąnaudas.
„Žinojau, kad ekonomiško vairavimo patarimai padės sutaupyti, bet tikrai negalėjau nė įsivaizduoti, kokio dydžio yra tas skirtumas. Iš tiesų čia svarbus ir pačio vairuotojo nusiteikimas. Jeigu susitaikome su tuo, kad niekur neskubame, tuomet ir nesusierziname, kai tenka praleisti daugiau laiko spūstyse“, – sako I. Gelžinis.
