Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atskleidė Baltijos šalių gyventojų atšvaitų naudojimo įpročius.
Tyrimo duomenys rodo, kad eismo dalyvių požiūris į saugumą tamsiuoju metų laikotarpiu Baltijos šalyse itin skiriasi. Estijoje 46 proc. gyventojų visada dėvi atšvaitus ir neina į gatvę be šios matomumą gerinančios priemonės. Lietuvoje atšvaitus visada naudoja 35 proc., o Latvijoje – mažiau nei ketvirtadalis (24 proc.) žmonių.
„Nors praėjusių metų keliuose žuvusiųjų ir sužeistų pėsčiųjų statistika juda mažėjimo kryptimi, tačiau skaičiai vis dar išlieka dideli. Tokių eismo nelaimių riziką mažinančios priemonės – atšvaito – svarba mūsų šalyje yra neįvertinta, nes minimalus šviesą atspindintis daiktas kelyje neretai apsaugo pėsčiųjų ir dviratininkų gyvybes. Deja, didelė dalis pėsčiųjų atšvaitus dar suvokia ne kaip apsaugos priemonę, o kaip vaikų pramogoms skirtą daiktą. Dviratininkus jau galima būtų išskirti kaip pakankamai sąmoningą suaugusiųjų segmentą, kuris keliuose dėvi liemenes su atšvaitais ir labiau rūpinasi savo saugumu”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Draudimo bendrovės atstovės teigimu, nuo mažų dienų būtina diegti tinkamus atšvaitų dėvėjimo įpročius: privalu, kad šis daiktas tarnautų pagal paskirtį ir saugotų gyvybes ir net patys mažiausi eismo dalyviai suprastų šią atšvaitų paskirtį.
Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, vaikai noriai priima informaciją apie atšvaitų būtinumą, juos veikia ir pamokos apie saugų eisimą darželyje ar mokykloje. „Vaikai iš prigimties yra teisingi ir nori elgtis pagal taisykles. Didelę įtaką jiems daro ir tėvai, kurie prisega atšvaitus ir paaiškina jų svarbą. Deja, suaugusieji dažnai, pasirūpinę vaikais, apie save pamiršta ir savo pavyzdžiu vaikų nepaskatina”, – kalba psichologė.
Tyrimo duomenimis, dešimtadalis Lietuvos ir Latvijos bei 4 proc. Estijos gyventojų atšvaitų nedėvi, tačiau pasirūpina, kad juos segėtų vaikai.
I.Būdvytytė dvejopai vertina Lietuvos žmonių pasyvumą dėvint atšvaitus: „Iš dalies tai gali būti įsivaizdavimas, kad jiems nieko blogo nenutiks. Pastebiu, kad atšvaitus dėvi vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, o vidutinio amžiaus žmonės jų vengia. Pastarieji dažniausiai yra daug pasiekę karjeros srityje, sukūrę šeimas, kitaip tariant, pačiame „žydėjime“. Jie rečiau susimąsto apie rizikas ir laikinumą, jaučiasi nenugalimi. Nemažai žmonių vengia atšvaitų dėl to, kad jie nedera prie jų įvaizdžio, stiliaus ar, jų manymu, atrodo kiek vaikiškai“.
Dėl tokio tėvų elgesio, pasak psichologės, nukenčia ir vaikai. „Pirmiausia, suaugę šeimos nariai turėtų patys rodyti pavyzdį. Taisyklių nepakaks, jei tėvai leis sau jas pažeisti. Svarbu kalbėtis su vaiku, stebėti kitų žmonių elgesį eisme ir pasiteirauti vaiko nuomonės, ar elgiamasi teisingai”, – pabrėžia specialistė.
I.Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad supažindinant su svarbia informacija vaikus veikia įvairūs informacijos šaltiniai. „Saugaus eismo pamokėlės darželiuose ar mokykloje, animaciniai filmukai, socialinės reklamos. Taip pat vaikams svarbu, kaip elgiasi jų autoritetai – tėvai, mokytojai, seneliai. Todėl jų pavyzdys vaikų elgesiui yra itin svarbus. Juos reikia šviesti tiek ugdymo įstaigoje, tiek namuose, nes vien taisyklių žinojimo nepakanka. Su vaikais reikia kalbėtis, aptarti situacijas, rodyti jiems gerą pavyzdį. Paaiškinti apie matomumą tamsiu paros metu, kaip vairuotojai mato pėsčiuosius su atšvaitais ir be jų“, – pataria psichologė.
Ji rekomenduoja ugdyti ir suaugusiųjų sąmoningumą: „Tai jau daroma pasitelkiant įvairias socialines reklamas. Kaip motyvas suaugusiems žmonėms gali būti ir jų įtaka vaikams. Jei tėvai ar seneliai patys nenešios atšvaitų, bus sunkiau įkalbėti tai daryti vaikus, o su jais būname ne visą laiką ir ne visada galime juos apsaugoti“.
Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 4800 įvairiose trijų Baltijos valstybių vietose gyvenančių žmonių.
