Pagal šią sistemą, viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje bei pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.
Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspės specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį.
Automobilių kelių direkcijos duomenimis, daugiausia tokių matuoklių – po šešis – įrengta aplink Vilnių ir Panevėžį, po keturis – valstybinės reikšmės keliuose aplink Prienus ir Marijampolę.
Anot V.Andrejevo, pažeidimo protokolai bus siunčiami įprastai, kaip ir stacionarių matuoklių atveju, taip pat galios kelių kilometrų per valandą metrologinė paklaida vairuotojų naudai.
Be pirminio tikslo – matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje matuokliais bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse. Taip pat planuojama, kad sistema leis patikrinti, ar transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius.
Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia – užtikrinti eismo saugą bei skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu, nes greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių.
Pirminiais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.
