Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos, iki 2020-ųjų tokių vietų visoje šalyje turėtų atsirasti net 100.
Veikia ir vidutinio greičio, ir tradiciniai stacionarūs greičio matuokliai
Reikėtų nepamiršti, kad, be vidutinio greičio matuoklių, šalyje veikia ir daugiau nei šimtas stacionarių greičio matuoklių, fiksuojančių momentinį greitį. Pastarosiomis savaitėmis dalis jų buvo suprogramuoti taip, kad fiksuotų tiek atvažiuojančių, tiek nuvažiuojančių automobilių greitį, o dalis veiktų be tolerancijos greičio viršijimui. Vieša paslaptis, kad pastaraisiais metais greičio matuokliai suveikdavo tik viršijus greitį daugiau nei 20 km/val., tačiau dabar dalis matuoklių užfiksuos ir menkiausią greičio viršijimą.
Visi Lietuvoje esantys greičio matuokliai yra sužymėti žemiau esančiame žemėlapyje, vidutinio greičio matuoklių sąrašas – po juo.
Kam reikalingas toks didelis matuoklių kiekis?
„Stacionarūs greičio matuokliai labai gerai veikia trumpose ir avaringose vietose, kur reikia, kad vairuotojai konkrečioje vietoje neviršytų greičio. Pavyzdžiui, ties įvažiavimu į gyvenvietę, kuri yra nedidelė. Vidutinio greičio kontrolė trumpoje kelių šimtų metrų atkarpoje neveikia, o stacionarus matuoklis – efektyvus. Vidutinio greičio matavimo įranga labiau tinka ilgesniam avaringam ruožui, kuris tęsiasi kelis kilometrus ir jame vyrauja vienodos eismo sąlygos“, – teigė LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.
Kaip pavyzdį specialistas pateikė „Via Baltica“ kelią nuo Kauno iki Marijampolės, neoficialiai vadinamą mirties keliu. Nepaisant dažnų avarijų, juodųjų dėmių kelyje – nulis, nes jis neturi konkrečių pavojingų vietų. Visas „Via Baltica“ ruožas nuo pat Lenkijos sienos iki Kauno yra pavojingas.
„Norint užtikrinti saugaus greičio laikymąsi tokiame ilgame kelyje, stacionarių matuoklių reikėtų pristatyti kas 500 metrų“, – juokavo N.Abukauskas.