Tačiau visada atsiranda tokių, kurie sustoja eismo juostos viduryje ir užkerta kelią visiems iš paskos važiuojantiems vairuotojams. Nors prieš jį driekiasi
tuštutėlė įsibėgėjimo juosta. Arba braunasi į kitą eismo juostą be jokių posūkio signalų, ignoruoja ženklus ir iš principo stabdo eismo sraunumą. O tai fundamentaliai didina agresiją kelyje.
Lankomiausias šalies transporto portalas Autoplius.lt pateikia penkis vairuotojų tipus, kuriuos būtų galima vadinti Lietuvos eismo kultūros kenkėjais:
Tipas Nr.1: Egoistas
Egoistams visai nesvarbu, kaip vyksta eismas. Jiems svarbu tik tai, kaip greitai (arba lėtai) gali važiuoti jie patys. Jeigu reikės paaukoti bent 5 sekundes tam, kad 20 kitų eismo dalyvių sutaupytų kelis kartus daugiau laiko, egoistai nė nesivargins imtis iniciatyvos. Jiems patinka, kad kitiems reikia laukti. Bent jau toks įspūdis susidaro stebint viską iš šono.
Vairuotojai-egoistai galėtų būti lyginami su tais piliečiais, kurie į balsavimą neina, argumentuodami, kad jų balsas nieko nereiškia ir nieko nepakeis. Ir tokių eisme kiekvieną rytą bei vakarą yra šimtai, jei ne tūkstančiai. Anot Autoplius.lt plėtros vadovo Mato Buzelio, jeigu tik važiuodami jie pagalvotų ir suplanuotų savo veiksmus ne 10 metrų į priekį, o bent 50, eismas tikrai taptų sraunesnis ir spūstyse sumažėtų automobilių kamšatis. Todėl, vairuotojau, būkite geras ir galvokite ne tik apie save, bet ir apie kitus eismo dalyvius.
Tipas Nr.2: „Man nusispjauti ant visų – automobilį statau, kaip noriu“
Visi esame susidūrę su ta situacija, kada atvažiavus į parduotuvės aikštelę randame bet kaip numestą automobilį. Nekalbant jau apie tuos atvejus, kada save per daug gerbiantys vairuotojai automobilius stato neįgaliesiems rezervuotose vietose – tokiems tipams jau niekas nebepadės. Kultūros čia ieškoti – tas pats, kaip tikėtis logiškų sprendimų per penkias minutes politikų sugalvotuose automobilių apmokestinimo pasiūlymuose.
Kreivai pastatyta transporto priemonė neleidžia kitiems eismo dalyviams atsistoti šalia. Susidaro krentančių domino kaladėlių efektas – jeigu kas nors statosi automobilį šalia kreivai stovinčių transporto priemonių, tai lygiai taip pat kreivai (arba tik truputį tiesiau – kaip leidžia supaišytos stovėjimo zonos) sustos ir kitas eismo dalyvis.
„Tačiau ši problema parduotuvių aikštelėse – tik smulkmena. Labai nesmagu, kad tokio tipo vairuotojai analogiškai elgiasi ir miegamuosiuose didžiųjų miestų rajonuose, kur kiekviena automobilio stovėjimo vieta yra, perkeltina prasme, aukso vertės. Savivaldybės gal ir galėtų įgyvendinti iš principo nesudėtingą projektą – tiesiog supaišyti stovėjimo juostas kiemuose. Tačiau tam, kaip visada, reikalingi pinigai, o jų, kaip žinia, amžinai trūksta“, – vieną iš eismo kultūros problemų komentuoja M.Buzelis.
Tipas Nr.3: Antraeilininko sindromas
Pagal Lietuvoje galiojančias kelių eismo taisykles, tuščiame kelyje vairuotojai turi važiuoti dešiniausia eismo juosta. Tačiau nors ir į kairę reikės sukti tik kitame miesto gale, kai kurie eismo dalyviai skuba kuo anksčiau užsiimti antrąją eismo juostą.
Vėžlio greičiu pustuščio kelio antrąja eismo juosta besivelkantys vairuotojai taip pat didina ir kitų eismo dalyvių neapykantą, o iš to kyla agresija, netolerancija ir nepagarba visoje eismo kultūroje.
„Kitų transporto priemonių apvažiavimas bei lenkimas turi būti atliekamas tik per kairę. Tačiau dėl antraeilininko sindromu „sergančių“ vairuotojų, Lietuvos eisme galima dažnai pastebėti tarp juostų nardančius automobilius. Taip yra todėl, kad atsiranda vairuotojų, kurie nepraleidžia už save greitesnių eismo dalyvių“, – teigia Autoplius.lt plėtros vadovas.
Tipas Nr.4: „Dar neatsibudau, bet jau vairuoju“
Viena iš spūsčių susidarymo priežasčių – vairuotojų nesugebėjimas laiku pajudėti iš vietos prie šviesoforų. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui kolona automobilių turėtų pajudėti sinchroniškai.
Tačiau Lietuvos eisme realybė kitokia – užsidegus žaliam šviesoforo signalui vairuotojai tik pradeda mąstyti, ką reikėtų daryti. Tada jie neskubėdami įsijungia pirmąją pavarą ir iš lėto pajuda. „Blogiausia tai, kad kiti vairuotojai laukia, kol prieš juos stovintis automobilis ne tik pajudės, bet ir gerokai atsiplėš. Ir tik tada pajuda antras, trečias bei visi kiti prie šviesoforo stovintys automobiliai. Jeigu visi pradėtų važiuoti tuo pačiu metu – per sankryžą pravažiuotų bent dvigubai daugiau automobilių, elementariai trūksta tvarkos“, – tikina automobilių rinkos ekspertas.
Tipas Nr.5: Draugai jį vadina „dyzelgeitu“
Lietuvoje visiems automobiliams be privalomosios techninės apžiūros dalyvavimas eisme draudžiamas. Tačiau gatvėse vis tiek neretai pasitaiko tokių transporto priemonių, paskui kurias nesinori važiuoti dėl tirštų, nepakeliamą smarvę keliančių dūmų užsklandos. Nors ir techninę apžiūrą tie automobiliai kažkokių būdu praėjo.
Tokių automobilių vairuotojams nusispjauti, kad per galinio vaizdo veidrodėlį jie mato tik savo automobilio dūmus. Susidaro įspūdis, kad visi kiti eismo dalyviai su savimi vežiojasi dujokaukes.
„Nors ir pagal galiojančią tvarką Valstybinės kelių transporto policijos pareigūnai gali panaikinti techninės apžiūros galiojimą dėl motorinės transporto priemonės su dirbančiu varikliu skleidžiamo pernelyg didelio triukšmo lygio, už išmetamų dujų kiekį ir smarvę niekas nieko padaryti negali. Aprūpinti kiekvieną kelių policijos ekipažą kenksmingų dujų matavimo įranga būtų per brangu“, – tvirtina M.Buzelis.
Vairuotojai nė nepagalvoja, kokią didelę įtaką jie gali padaryti visam eismui. Kartais reikia nustoti keikti kitus eismo dalyvius ir pasielgti pavyzdingai – tiesiog praleisti ar pasitraukti, jeigu tai sutaupys laiko kitiems. Eisme paprasčiausiai trūksta tolerancijos ir solidarumo. Pasistenkite planuoti savo veiksmus ir gerbkite visus eismo dalyvius – kartais tik gražų gestą ar mandagų poelgį pamatęs net ir rūstus vairuotojas supras, kas įvyko ir galbūt virš jo galvos taip pat užsidegs ta lemputė, kuri varganai Lietuvos eismo kultūrai suteiks bent truputį šviesos.
