Ilgamečiai dviratininkai profesionalai pripažįsta, kad kai kuriuose šalies regionuose kelių būklė gerėja, bet visgi dar gausu vietų, kur dviratininkams tenka keliauti duobėtais ir netvarkingais keliais, keliančiais pavojų gyvybei.
Dviratininkai – itin pažeidžiama grupė keliuose
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, per beveik penkerius metus nuo 2020 m. dviratininkų situacija keliuose išliko sudėtinga – Lietuvos keliuose žuvo 46 ir sužaloti per 1 600 dviratininkų. Nors dviračių infrastruktūra plečiasi, kelių būklės problemos, netinkama priežiūra ir vairuotojų neatidumas vis dar kelia didelę grėsmę dviratininkams.
Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausiasis tyrėjas Jonas Davidonis atkreipia dėmesį, kad bendros kelių būklės problemos daro įtaką ne tik dviratininkų, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui.
„Pati kelių būklė prastėja, vis dar yra labai daug sunkiasvorio transporto išvažinėtų kelių ruožų, banguota danga, keliai šalia kelkraščių duobėti ir ištrupėję, o tai neabejotinai neprisideda nei prie dviratininkų, nei prie vairuotojų saugumo. Dažniausiai avaringos situacijos susijusios su sankryžomis, kai dviratininkams tenka kirsti automobilių eismo juostas, o tai neretai baigiasi pavojingais susidūrimais“, – sako J. Davidonis.
Jis pabrėžia, kad dviratininkams, važiuojantiems jiems skirtomis juostomis ar takais, pavojingiausios yra sankryžos, kuriose jie priversti kirsti pagrindinius kelius. „Nors tokiomis aplinkybėmis dviratininkai turi pirmumo teisę, stebina, kaip visgi jie nesaugo savęs. Būtina apsižvalgyti dėl savo pačių saugumo, kaip tai daro pėstieji perėjoje“, – primena jis.
Ši situacija atsispindi ir 2023 m. statistikoje – daugelis eismo įvykių įvyko dėl vairuotojų neatidumo, tačiau didelė atsakomybės dalis tenka ir patiems dviratininkams.
Sportininkai pabrėžia nesaugias kelių sąlygas
Triatlono sporto šakos Lietuvos prizininkė Rūta Cimarmanaitė teigia, kad planuodama savo treniruočių maršrutus nuolat galvoja apie saugumą, nes dalis regioninių kelių yra pavojingi.
„Dalis maršrutų aplink Vilnių yra duobėti, bet neretai renkuosi šiuos kelius, nes juose mažiau transporto. Saugiau važiuoti prastesniu keliu nei tokiu, kuriame vyksta intensyvus eismas“, – teigia ji.
Anot R. Cimarmanaitės, prastos kokybės keliai ne tik kelia fizinį pavojų, bet ir reikalauja didelio dviratininkų atidumo, ypač važiuojant grupėse didesniu greičiu.
„Dėl didelių duobių ir prastos dangos gali būti pavojingas net ir lėtas važiavimas, o juk sportininkai nuokalnėse pasiekia net 50 kilometrų per valandą ar didesnį greitį. Pamenu, vienoje tokioje situacijoje galėjau skaudžiai kristi, nes duobė buvo blogai matoma dėl kelio nelygumų, o jei tai nutiktų greta važiuojant automobiliui, nelaimės, traumos ar net mirties tikimybė būtų labai didelė“, – dalijasi sportininkė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pavojų kelia ir siauri, be kelkraščių keliai, nes tokiais atvejais vairuotojai dažnai lenkia nesaugiu atstumu arba nori išstumti nuo kelio.
Triatlono prizininkė kaip pavyzdį pateikia Ispanijos kelius. „Labai daug lietuvių žiemos ir pavasario laikotarpiu treniruojasi Ispanijoje, nes ten yra idealios sąlygos dviratininkams. Pirmiausia dėl vairuotojų požiūrio į dviratininkus, kurie ten yra svarbūs, lenkiami tik tada, kai įsitikinama, jog saugu. Kelių būklė taip pat yra geresnė, kai Lietuvoje ypač po žiemos išlenda daug duobių ir sezono metu laukiame, kol jos bus užtaisytos.
Jūsų šalyje dviračių takų ypač didžiuosiuose miestuose daugėja, tačiau regionuose jų dar labai trūksta. Užsienyje stebina, kai, atrodo, esi tolimam kaime, tačiau net ten yra puikiausias dviračių takas saugiai važiuoti. Lietuvoje dalis dviračių takų yra tokios būklės, kad juose treniruotis nesaugu arba jis toks trumpas, kad renkamės važiuoti keliu“, – dalijasi pašnekovė.
Pavojai regionuose ir investicijų stoka
Olimpinių žaidynių dalyvis ir daugkartinis Lietuvos plento čempionas Ramūnas Navardauskas pastebi, kad, nors bendra Lietuvos kelių būklė lėtai gerėja, regioniniai keliai išlieka problemiški.
„Yra ruožų, kur norėtųsi, kad būtų įdėta daugiau meilės. Ypač probleminė situacija yra rajoniniuose keliuose, kur eismas intensyvus, tačiau kelkraščiai išvažinėti sunkvežimių, o keliai siauri“, – teigia R. Navardauskas.
Vienas problemiškiausių pavyzdžių, jo nuomone, yra kelias nuo Gargždų link automagistralės, kur jau ne vienus metus situacija nesikeičia: kelias smarkiai išvažinėtas ir itin duobėtas.
Dar vienas dviratininkas, „Lietuvos triatlono taurės“ vadovas Audrius Jaraminas, sako stebintis, kad kelių kokybė Lietuvoje gerėja, tačiau problemiškų vietų dar tikrai daug: „Prieš 9 metus pradėjome keliauti aplink Lietuvą, matome, kad vieni kelius susitvarkė anksčiau, kiti – neseniai. Bet tikrai pastebime, kad anksčiau pataisydavo kelią ir jis gana greitai nusidėvėdavo, o dabar danga kur kas atsparesnė.“
Dviratininko nuomone, prasčiausias kelias vis dar išlieka nuo Vilniaus link Molėtų ir Utenos.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į kelių siaurinimą: „Anksčiau keliai buvo kur kas platesni, dabar akivaizdžiai susiaurinti. Gal taip bandoma apriboti vairuotojų greitį, bet visgi mums, dar vieniems eismo dalyviams, dviratininkams, saugumo tai tikrai nesuteikia.“
Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, atkreipia dėmesį į kritinę kelių priežiūros ir finansavimo problemą. Pasak jo, būtina suvokti, kad kelių ir tiltų būklė tiesiogiai veikia visų eismo dalyvių saugumą, tarp jų ir dviratininkus.
„Šiandien mums reikėtų iki 8 milijardų eurų keliams ir tiltams sutvarkyti 2025–2028 m., tačiau realybė tokia, kad geriausiu atveju tam bus skiriama tris kartus mažiau. Ne tik eismo dalyvių sąmoningumas, bet ir dėmesys infrastruktūros problemoms gali apsaugoti nuo daugybės avarijų ir nelaimių“, – teigia Š. Frolenko.
Atidumo bei tarpusavio supratingumo
Visi dviratininkai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos keliuose trūksta ne tik tinkamos infrastruktūros, bet neretai ir vairuotojų supratingumo bei atsakingesnio požiūrio į visus eismo dalyvius.
„Mums, dviratininkams, svarbi ne tik kelių kokybė, bet ir vairuotojų vairavimo kultūra. Tiesa, ne visi vairuotojai elgiasi neatsakingai. Pavyzdžiui, dažniausiai, jei važiuoja „fūros“ vairuotojas, jis ne tik aplenkia saugiu atstumu, bet net išvažiuoja į kitą juostą, o jei mato, kad tam tikrą atkarpą nesaugu lenkti, tuomet išvis nelenkia. O kai važiuoja jaunuoliai, situacija dažniausiai būna visai kitokia – važiuoja demonstratyviai dideliu greičiu, lenkdami dar ir signalizuoja, kartais ir repliką kokią numeta“, – dalijasi A. Jaraminas.
J. Davidonis taip pat tikisi didesnio supratingumo iš vairuotojų, kad šie, artėdami prie dviratininko, sumažintų greitį ir paliktų bent 1,5 metro atstumą lenkdami.
„Nepamirškime, kad dviratininkas gali staiga atlikti manevrą, pavyzdžiui, apvažiuoti duobę ar kitą kliūtį, todėl būtina išlikti ypač atidiems ir palikti saugų atstumą“, – sako jis.
