2014 metais, palyginus su 2013 m., preliminariais duomenimis užregistruota 5,1 proc. mažiau eismo įvykių, 7 proc. mažiau sužeista žmonių, tačiau žuvo 2,7 proc. daugiau žmonių. Reikia turėti omenyje, kad eismo intensyvumas didėjo 4 proc., t.y. didėjo mobilumas, kuris lemia konfliktinių situacijų didėjimą.
Eismo įvykių priežastys: viršytas saugus greitis, neatsargus pėsčiųjų elgesys (atšvaitų nedėvėjimas, neatsargus elgesys kertant kelio važiuojamąją dalį). Daug skaudžių eismo įvykių Lietuvoje nutinka dėl netvarkingų transporto priemonių: Lietuvoje eisme dalyvauja daug po eismo įvykių antram gyvenimui prikeltų automobilių, kurie eismo įvykių metu yra itin pavojingi.
100 eismo įvykių Lietuvoje vidutiniškai tenka 9 žūtys, kai tuo tarpu kitose Europos valstybėse šis rodiklis svyruoja nuo 3 iki 4 žūčių šimtui eismo įvykių
Remiantis avaringumo statistika, Lietuvoje eismo įvykių, pasibaigusių eismo dalyvių žūtimis yra gerokai daugiau nei kitose Vakarų Europos valstybėse (100 eismo įvykių Lietuvoje vidutiniškai tenka 9 žūtys, kai tuo tarpu kitose Europos valstybėse šis rodiklis svyruoja nuo 3 iki 4 žūčių šimtui eismo įvykių). Didžiąja dalimi tai susiję su Lietuvoje eksploatuojamo transporto būkle. Pasiekus Vakarų Europos rodiklį šioje srityje, Lietuva patektų tarp geriausius rezultatus saugaus eismo srityje pasiekusių Europos valstybių.
Tačiau pagrindinė problema – alkoholio vartojimas. Preliminariais duomenimis, per 2014 metų tris ketvirčius valstybinės reikšmės keliuose žuvo 118 žmonių, iš jų 43 žuvusieji (36,4 proc.), žuvo eismo įvykiuose, kuriuos sukėlė neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų eismo dalyviai, ar asmenys, vairavę transporto priemonę, neturėdami tam teisės, taip pat pasišalinę iš eismo įvykio vietos asmenys. Skaudžiausias eismo įvykis, kurio metu žuvo 5 žmonės, įvyko rugpjūčio 23 dieną, kai preliminariais duomenimis neblaivaus vairuotojo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.
Ypač kelia nerimą žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičiaus padidėjimas. Be to, būtina paminėti, kad padidėjimas buvo gana staigus, kai per vieną savaitgalį (gruodžio 20-21 dienomis) eismo įvykiuose žuvo net 11 eismo dalyvių. Dar viena ,,juoda diena“ buvo liepos 6-oji – žuvo 6 žmonės. Per tris dienas žuvo 17 žmonių.
Dar viena problema – neblaivūs ir be atšvaitų pėstieji tamsiame kelyje. Net keletas pėsčiųjų gruodžio mėnesį žuvo, nes gulėjo ar sėdėjo ant kelio važiuojamosios kelio dalies.
Galima tik konstatuoti, kad daugeliui žmonių dar svetimas pavojaus suvokimas dalyvaujant eisme, dar labai dažnos nekultūringo, netgi agresyvaus vairavimo apraiškos, trūksta pagarbos vienas kitam. Gaila, bet tik nedaugelis suvokia, kad dalyvavimas eisme yra bene pavojingiausia veikla iš viso to, ką mes veikiame per savo gyvenimą.
Lietuva įvykdė Europos Sąjungos šalių priimtoje Veronos deklaracijoje numatytą tikslą – 2001–2010 m. bent 50 proc. sumažinti eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių – Lietuvoje per šį laikotarpį žuvusiųjų skaičius sumažėjo 57,5 proc.
Europos Komisijos išleistoje Baltojoje knygoje iki 2020 metų yra siekis sumažinti eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičių 50 proc. Lietuvai nuo 2010 metų jau pavyko šį skaičių sumažinti 12 proc.
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos deda maksimalias pastangas toliau gerinant eismo saugą. Pastovus ir nuoseklus darbas inžinerinėje srityje lemia gerus rezultatus. Štai remiantis Europos transporto saugumo tarybos (ETSC) ataskaita, Lietuva per 2004-2013 metų periodą pasiekė geriausių rezultatų tarp Europos Sąjungos šalių, mažinant žūčių skaičių automagistralėse ir greitkeliuose.
