Daugybė tyrimų rodo, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu trukdo vairuotojui matyti ir apdoroti informaciją. Tai sulėtina jo reakciją ir kitus veiksmus. Tad kodėl, net ir žinodami, kad tai tikrai blaško, vairuotojai ir toliau nepaleidžia iš rankos telefono net ir vairuodami automobilį?
Apie tai, kodėl vairuodami vairuotojai turėtų tik vairuoti, neužsiimdami jokiais pašaliniais dalykais, savo nuomonę išsakė D.Butvilas.
Sportinę karjerą pradėjęs būdamas 10 metų automobilių slalomo, kalnų lenktynėse, vėliau jis ne kartą tapo Lietuvos ralio čempionu, sėkmingai dalyvavo ir 1000 kilometrų lenktynėse. Be to, tapo pirmuoju nepriklausomos Lietuvos istorijoje lenktynininku, pasirašiusiu sutartį su profesionalia užsienio komanda. Nepaisant to, kad jo darbe greitis labai svarbus, kalbėdamas apie vairavimą ne varžybose, bet kasdienybėje, sportininkas pirmiausia pabrėžia saugumą ir taisyklių laikymąsi.
Daug avarijų būtų išvengta, jei vairuotojas laiku sureaguotų
Nors draudimas naudotis mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos vairuojant įsigaliojo dar 2002 metais, jo nepaisančių vairuotojų nemažėja. Tai rodo ne tik apklausos, kurias rengia draudimo bendrovės, prevenciniai Kelių policijos reidai. Užtenka išeiti į miestą ir apsidairyti: vos per keliolika minučių tikrai išvysite bent vieną vairuotoją, kuris vairuodamas atrašo į žinutes, kalba telefonu arba kažką skaito jame.
„Aš pats kasdien matau vairuotojus, kurie, užuot vairavę, rankose laiko telefoną. Ir šiandien mačiau. Tai blogai, – sako buvęs Lietuvos ralio čempionas. – Nors jau ne kartą kalbėta, bet tegul pasikartosiu: esant kažkokiai kritinei situacijai kelyje, jos sprendimas tiesiogiai priklauso nuo tavo, kaip vairuotojo, reakcijos laiko. Dažnai net ir darant kažkokius ekstremalius pratimus žmonės pamato, kad net ir mažą sekundės dalį suvėlavę sureaguoti į, pavyzdžiui, automobilio slydimą, jo jau „nebepagauna“. Paprastai kalbant, daugumos avarijų galima būtų išvengti, jeigu būtų laiku sureaguota. O dėmesio blaškymas tą reakcijos laiką labai ištęsia“.
Paskaičiuota, kad, jei važiuojate gyvenvietėje leistinu 50 km/val. greičiu, per 2 sekundes, praleistas telefone, nuvažiuosite net 27 metrus.
Neretai galima išgirsti vairuotojų pasiteisinimus, kad net ir žiūrėdami į telefoną kelią jie mato „viena akimi“. Į tokius pasakymus D.Butvilas reaguoja kategoriškai: „Jeigu akys „ne ant kelio“, tai reiškia tik viena – kad tu vėliau pamatysi kliūtį. Be to, žiūrėdami į telefoną vairuotojai kažką papildomai galvoja. Savaime aišku, ne apie eismą ir kelią“, – kalbėjo didelę vairavimo patirtį turintis pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis nepagalvoja, kiek per kelias sekundes nuvažiuoja automobilis ir kokia skaudi gali būti tų metrų kaina. „Kiek per kelias sekundes automobilis nuvažiuoja, labai priklauso nuo greičio. Bet tie skaičiai pakankamai nemaži. Jeigu autostradoje, tai gali būti ir keliasdešimt metrų, mieste, žinoma, mažiau. Bet reikia prisiminti, kad kritinio stabdymo atveju kiekvienas metras yra svarbus, – sako pašnekovas. – O žiūrėdamas į telefoną gali ir keliasdešimt metrų nuvažiuoti, kol sureaguosi ir iš tiesų imsi stabdyti“.
Žiūrėdamas į telefoną gali ir keliasdešimt metrų nuvažiuoti, kol sureaguosi ir iš tiesų imsi stabdyti.
Vairavimą su telefonu rankose ralio pilotas palygino su vairavimu užsimerkus: pasekmės abiem atvejais gali būti labai skaudžios.
Ne „bobučių išmislas“: kodėl vairą reikia laikyti abiem rankomis?
Dėmesio atitraukimas – ne vienintelis dalykas, kenkiantis vairuotojams, kurie net ir važiuodami automobiliu negali atsitraukti nuo išmaniojo telefono. Pradėdami mokytis vairuoti visi iš instruktoriaus išgirstame pamokas, kad ant vairo turi būti abi rankos. Tačiau vėliau šį reikalavimą dažniausiai „pamirštame“. Kodėl net ir patyrusiems vairuotojams reikėtų valdyti vairą abiem rankomis?
„Visiems mane vežantiems aš visuomet primenu, kad abiem rankomis laikytų vairą. Tai svarbu dėl tos pačios priežasties, kaip ir viso dėmesio sutelkimas į kelią: todėl kad vairuotojas daug greičiau sureaguotų į eismo pokyčius. Kai rankos teisingai laikomos ant vairo, galima daug geriau manevruoti, yra didesnė judesio amplitudė, kai valdai vairą abiem rankomis. Be to, kritinėje situacijoje nepamesi automobilio kontrolės“, – sakė D.Butvilas, priminęs, jog teisingai vairas laikomas, kai vairuojančiojo rankos yra ne per vairo vidurį, bet šonuose.
Veikia ir eismo spūsčių susidarymą
„Per kamščius mes nuolat matome tokį fenomeną, kad net ir labai retai telefoną važiuojant į rankas paimantys vairuotojai, juos išsitraukia. Kiekvieną dieną dėl to kyla kvailų eismo įvykių, pvz., kai į telefoną užsižiūrėjusiam ir pajudėti iš vietos nespėjusiam vairuotojui į automobilio „užpakalį“ įvažiuoja kitas. Tokios avarijos sudaro dar didesnį kamštį ir blogina bendrą miesto pralaidumo situaciją“, – atkreipia dėmesį V.Butvilas.
Na, o jei būtina atsakyti į žinutę, vairuotojas turėtų net nesvarstyti kito varianto – tik saugiai sustoti, perskaityti žinutę ir parašyti atsakymą.
Ką reikėtų daryti? „Laikytis KET“, – šypteli sportininkas. Anot jo, ne veltui yra sugalvota laisvų rankų įranga, kuri išsprendžia poreikį vairuojant kalbėtis telefonu. Na, o jei būtina atsakyti į žinutę, vairuotojas turėtų net nesvarstyti kito varianto – tik saugiai sustoti, perskaityti žinutę ir parašyti atsakymą.
„Tiems, kurie telefone turi navigaciją ir pagal ją važiuoja, rekomenduočiau įsigyti patogų telefono laikiklį. Tokiu atveju galėsite girdėti rekomendacijas, kaip važiuoti, o rankos, kaip ir priklauso, bus ant vairo, o ne laikys telefoną“, – sako pašnekovas.
Ką apie telefonus ir vairavimą sako KET?
- Vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė stovi ir jos variklis išjungtas (KET 20 p.).
- Už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant gresia bauda iki 90 Eur.
Brangink gyvybę. Saugok pėsčiuosius Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
