Elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai veikia kaip vaizdo ekranai, kuriuose rodomi greičio ribojimo ir įspėjamieji kelio ženklai, padedantys vairuotojams įvertinti situaciją ir pasirinkti saugų greitį.
Veikia ir kituose keliuose
Pirmoji tokia greičio valdymo sistema Lietuvoje įdiegta 2014 m. prie Jakų žiedinės sankryžos Klaipėdoje. 2015-aisiais dvi sistemos su elektroniniais ženklais įrengtos Kaune, Islandijos plente, ir vakariniame Kauno aplinkkelyje.
2016 m. pradėjo veikti dvi elektroninių ženklų sistemos – įspėjimo sistema Nidoje, eismo dalyvius informuojanti apie Smiltynės perkėlos darbo grafiką ir spūstis prie perkėlos, ir greičio valdymo ir įspėjimo sistema magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 279 kilometre.
Įsitikinus kintamos informacijos kelio ženklų efektyvumu, pernai greičio valdymo ir įspėjimo sistemos įrengtos dar trijose Lietuvos kelių vietose: kelio A5 Kaunas–Marijampolė 19 km bei magistralės A2 Vilnius–Panevėžys 57,2 km ir 103,5 km, šiemet – šios magistralės 95,88 km ir 110,31 km.
Riboja tada, kai pavojinga
Svarbu, kad kintamos informacijos kelio ženklai papildomai riboja leistiną greitį tik tada, kai susidaro rizikinga situacija. Jie įrengiami vietoje nuolatinių greičio ženklų ties įvažiavimais į magistralę ir ties apsisukimais ir riboja greitį transporto priemonėms, taip užtikrinant sklandų eismą ir tikslingą greičio ribojimą.
Kartu su elektroniniais ženklais taip pat diegiami ir jutikliai, stebintys eismo srautus konkrečiose kelio vietose. Oro sąlygų stebėjimo įranga fiksuoja kelio dangos būklę, dangos temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus. Minėti įrenginiai sudaro vieną bendrą greičio valdymo ir perspėjimo sistemą. Įvertindama eismo sąlygas konkrečioje kelio dalyje, išmanioji sistema pagal nustatytus automatinio veikimo algoritmus gali riboti leistiną greitį.