Iki 2025 m. ambicingą tikslą – nulį žūčių pervažose – užsibrėžę pasiekti „Lietuvos geležinkeliai“ rengiasi nemažai pertvarkai. Greta vienos intensyviausių Lietuvoje – Lentvario geležinkelio pervažos – spaudos konferenciją pirmadienį surengę bendrovės atstovai paskelbė, kokių priemonių imsis gerindami eismo saugumą geležinkeliuose. Per artimiausius kelerius metus Lentvario pervažą rengiamasi rekonstruoti į dviejų lygių. Šitaip bus užtikrinta, kad automobiliai ir pėstieji pervažą kirs keliaudami virš jos įrengtu viaduku. Taip pat planuojama patobulinti ir dar vieną pervažą, esančią pagrindinėje geležinkelio arterijoje, tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
Dar dešimt pervažų bus pertvarkytos į išmaniąsias. Jose pėsčiųjų akių lygyje bus įrengti žybsintys ir šviečiantys ženklai, perspėjantys žmones tuomet, kai pervažos užtvarai nusileis ir prie jos artės traukinys. Taip pat ten, kur pervažose yra pėstiesiems skirta perėja, bus įrengti šviesoforai ir užtvarai. Pėsčiųjų akių lygyje tokie ženklai bus įrengti dėl to, kad įprastai į išmaniuosius telefonus įnikę žmonės dažnai nepakelia akių ir nepastebi, jog pervaža uždaryta ir artėja traukinys.
„Mes darėme bandymą ir tikrinome, ar traukinio signalą girdi muzikos klausantis prie bėgių esantis pėsčiasis. Rezultatai parodė, kad problema tikrai egzistuoja“, – sakė Mantas Bartuška, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Pervažose bus įrengta ir vadinamoji tūrinė signalizacija. Šios davikliai nusileidus užtvarams nuskaitys pervažos plotą ir, aptikę joje kliūtį, įspės traukinių eismo valdymo specialistus, kurie galės operatyviai sustabdyti traukinį. Patikrinti informaciją, pastebėti kliūtis, taip pat ir nubausti nedrausmingus vairuotojus padės pervažose įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Ši, viena vertus, leis pamatyti pervažoje esančią kliūtį, antra vertus, padės nustatyti vairuotojų, kertančių pervažą degant raudonam signalui, automobilių numerius.
Nelaimes lemia ne traukiniai
Visgi M.Bartuška pripažįsta, kad šiandien didžioji bėda yra ne vairuotojai, o nedrausmingi pėstieji. Jie, viena vertus, neretai bando suspėti kirti pervažą tada, kai dega raudonas signalas, antra vertus, neretu atveju nepastebi perspėjimų apie artėjantį traukinį.
„Kiekviena nelaimė priverčia susimąstyti, kodėl ji atsitinka. Ir panagrinėjus detales matyti, kad daugumą nelaimių lemia ne tiek technika, kiek žmonių atsakingumo ir budrumo stoka“, – akcentavo jis.
Skaičiuojama, kad norint sustabdyti krovininį traukinį tada, kai ant bėgių atsiranda pėsčiasis, reikia maždaug 1 km ilgio atstumo. Keleiviniam traukiniui – kelių šimtų metrų.
Lentvaryje dviejų lygių pervažą numatyta pastatyti per ateinančius dvejus trejus metus. M.Bartuška pridūrė, kad pradžioje buvo manyta, kad į šią pervažą reikės investuoti 13 mln. eurų, visgi „Lietuvos geležinkeliai“ rado būdą, kaip projektą įvykdyti pigiau, tad, teigiama, pervaža Lentvaryje atsieis 7 mln. eurų. Šiuo metu jau vyksta jos projektavimo darbai. Drauge su išmaniosiomis pervažomis, „Lietuvos geležinkeliai“ į eismo saugumą gerinančias sistemas investuos apie 10 mln. eurų.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas sutiko, kad bėgant laikui kinta pėsčiųjų įpročiai. Pirmiausia – dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo. Pirmiausia, sako M.Bartuška, paprotinti pėsčiuosius bandoma vykdant švietimo akcijas, pasitelkus policijos pareigūnus, kalbantis su keleiviais geležinkelio stotyse ir pan.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas akcentavo, kad žvalgomasi ir itin išmanių sprendimų: sistemų, kurios į vartotojo išmaniuosius telefonus galėtų atsiųsti perspėjimą apie pavojingą vietą tuomet, kai šis priartėja prie bėgių, arba, jei jis klausosi muzikos, galėtų pritildyti garsą. Anot M.Bartuškos, kol kas tik žvalgomasi galimybių, kaip tokius projektus įgyvendinti neerzinant tų žmonių, kurie gyvena greta geležinkelio. Visgi, parengus tinkamus projektus, tokios išmanios eismo saugumo sistemos galėtų atsirasti ir per metus.
„Priemonių gali imtis visokių, pridaryti ženklų, tačiau svarbu, kad žmogus, esantis šalia geležinkelio, jaustų, kad tai pavojinga zona, būtų atsakingas tiek už save, tiek už kitą“, – akcentavo M.Bartuška.
Stebės judriausias pervažas
Šią savaitę 17 judriausių pervažų visoje Lietuvoje bus vykdomi specialūs reidai, kurių metų „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai kartu su policijos bei Lietuvos transporto saugos administracijos atstovais fiksuos gyventojų daromus pažeidimus geležinkelio zonoje, o nenusižengusiems primins apie atsargumo būtinybę.
Už geležinkelio kirtimą tam neleistinoje vietoje, pervažos apvažiavimą ar įvažiavimą į pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui gresia 280 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams. O buvimas ant geležinkelio neturint tam teisės, savavališkas važinėjimas geležinkelio keliais užtraukia 140 eurų baudą.
