Į 15min kreipėsi kauniečiai, nepatenkinti eismo organizavimu automagistralėje ties Kaunu. O tų nepatenkintų tikrai yra ir daugiau. Ir ne tik kauniečių. Juk kone kasdien pranešama apie didžiules automobilių eiles Islandijos plente. Jei įvyksta, kad ir menkiausias, eismo įvykis, mašinų virtinės ant Kleboniškių tilto užstringa ilgam.
Vienas iš tų besikreipusiųjų – Andrius, dėl iš namų į darbą pusvalandžiu pailgėjusios kelionės apkaltino... „Megą“!
Kelininkų pasiteisinimas, kad tai daroma saugumo sumetimais, kauniečio neįtikina. Pasak jo, avaringumas šiame kelio ruože išliko toks pat, gal net padidėjo, juk ėmė formuotis spūstys.
„Atsidarius „Megai“, o vėliau ją rekonstravus, padidėjo automobilių srautas. Dėl tariamo eismo saugumo buvo uždaryti nuvažiavimai iš magistralinio kelio ir įvažiavimai į jį. Kelias link Lapių tapo itin apkrautas – tūkstančiai mašinų per valandą. Piko valandomis uždarė įvažiavimą į automagistralę ir iš Panerių gatvės. Taip pat abu nuvažiavimus iš ir į Šilainius.
Juokingiausia, kad visi dėl to priversti važiuoti numatytu aplinkkeliu pro „Megą“. O tai – ne vienas ir ne du papildomi kilometrai. „Megos“ viadukas – nuolat „užsikimšęs“. Juk negali būti geresnės reklamos, nei praleisti visą srautą pro prekybos centro teritoriją. Vilniuje kažkodėl pro „Akropolį“ visų mašinų važiuoti nenukreipia. O čia visus per jėgą sustato ant to viaduko, kad žiūrėtų į logotipą“, – sąmokslo teorijas rezgė kaunietis.
Pateikė spūsčių žemėlapį
„Važiuodavau Panerių g., užkildavau į magistralę, nusileisdavau į Jonavos g. ir nuveždavau vaikus į darželį. Dabar turiu važiuoti pro „Megos“ viaduką, nes įvažiavimas iš Panerių g. ryte yra uždarytas. Ant jo praleidžiu apie pusvalandį. Tuomet beveik tiek pat – prie šviesoforo Jonavos g. ir dar kiek – prie šviesoforo, norėdamas pasukti į Šiaurės pr. Kažkodėl važiavimas tiesiai ten leidžiamas tik viena eismo juosta. Kelionė iš namų į darbą išaugo nuo 10-15 min. iki 40-45 min. Papildomi ženklai sukėlė chaosą. Neveikia, beje, magistralėje pastatyta informacinė sistema“, – teigė jis.
Kelininkų pasiteisinimas, kad tai daroma saugumo sumetimais, kauniečio neįtikina. Pasak jo, avaringumas šiame kelio ruože išliko toks pat, gal net padidėjo, juk ėmė formuotis spūstys. Problemą paaštrino ir greitėjimo juostų panaikinimas Islandijos pl. – jos virto trečiosiomis juostomis su ištisine linija ties išsukimais. „Pramiegojai“ ankstyvą persirikiavimą – pažeidinėsi taisykles.
„Tos panaikintos greitėjimo juostos tarnauja vieninteliam tikslui – patogiam atvykimui į „Megą“, tačiau dėl to kiekvieną rytą ir vakarą važiuojantys iš Šilainių turi stovėti spūstyse. Yra ir daugiau problemų, apsunkinančių eismą Islandijos plente, pvz., panaikinta viena įvažiavimo į automagistralę juosta parvažiuojantiems nuo Marijampolės. Taip pat tik vienos juostos nusukimas į Šiaurės pr. sukelia milžiniškas automobilių eiles, kaip ir panaikinta eismo juosta, važiuojantiems tiesiai Šiaurės/Sukilėlių sankryžoje“, – spūsčių priežasčių žemėlapį nubrėžė kaunietis.
Kauniečiai patiria milijoninius nuostolius
Andriaus teigimu, kelininkai turi pripažinti, jog klydo, ir panaikinti 4 ženklus, kuriuos pastatė per pastaruosius dvejus metus, atidaryti įvažiavimus/nuvažiavimus, kurie visuomet buvo.
„Štai atidarytas nusukimas į Panerių gatvę sumažintų spūstis ir neturėtų įtakos eismo saugumui, kadangi piko metu srautas juda ne daugiau nei 50-60 km/val. greičiu. Taip, kažkada bus padaryta papildoma juosta Islandijos plente, tačiau iki tol mums reikia kvėpuoti“, – teigė Andrius.
Pasirėmęs dar 2011 metais technologijos.lt internetiniame puslapyje skelbta informacija apie planuojamus grandiozinius pokyčius magistralėje ties Kaunu, kaunietis 15min pateikė skaičiavimus. Tuomet buvo skelbiama, kad magistralės dalyje nuo Muravos sankryžos iki „Megos“ per parą pravažiuoja apie 42 tūkst. automobilių. Iki minėtos sankryžos automobilių srautas tesiekia 26 tūkst. mašinų, o link Klaipėdos per parą pasuka jų apie 23 tūkst.
Jei kiekvienas iš vairuotojų vidutiniškai 10 minučių, praleidžiamų spūstyse, paskirtų darbui, tai sukurtų tiek pat naudos, kaip 800 darbuotojų, dirbančių visą mėnesį.
„42-23=19 tūkst. automobilių pravažiuoja nuo Muravos iki „Megos“, tuomet tiek pat ir kita kryptimi – iš viso 38 tūkst. automobilių, kurie per parą turi sugaišti bent 10 papildomų minučių dėl Islandijos pl. besiformuojančių spūsčių ir kiekvienas papildomai nuvažiuoja bent po 1,5 kilometro.
Jei kiekvienas iš šių žmonių vidutiniškai 10 minučių, praleidžiamų spūstyse, paskirtų darbui, tai sukurtų tiek pat naudos, kaip 800 darbuotojų, dirbančių visą mėnesį (vid. 168 val./mėn). Tai – 6,1 mln. eurų negautų pajamų per metus ir 4,3 mln. eurų negautų mokesčių. Jei per dieną 38 tūkst. automobilių papildomai nuvažiuoja 1,5 km, tai sudaro 14,3 mln. km per metus. Kadangi kilometro kaina – 0,2 euro, kauniečiai dėl to patiria 2,8 mln. eurų per metus nuostolių“, – rėžė Andrius.
Spūstys kelia karą keliuose
Apie tai, kad važiuojant nuo IX forto įsukimas į magistralę buvo dviejų eismo juostų, o staiga tapo tik vienos, ir dėl to ėmė formuotis spūstys, 15min piktinosi ir kaunietis Jonas.
„„Via Balticos“ ir automagistralės sankirta pravažiuoja itin didelis automobilių skaičius, o ir papildomų kelių ten įsilieja ne vienas. Anksčiau šioje kelių sankirtoje, atvykstant iš pietinės pusės, buvo dvi eismo juostos.
Dabar, prieš įsiliejant į kelią Vilnius–Klaipėda, dviejų juostų kelias susiaurėja iki vienos, ir į tą pačią likusią juostą dar įsilieja viena juosta, atvažiuojantiems iš Šilainių. Taigi trys juostos susiaurėja į vieną. Piko metu spūstys tokios, kad kelionė iki darbo pailgėja mažiausiai 20-30 minučių, o jeigu kas nors iš vairuotojų „užsnaudžia“ ar pasitaiko koks eismo įvykis, kelionė pailgėja 40-60 minučių“, – problemą nušvietė Jonas.
Anot jo, daugelis vairuotojų nusprendžia taupyti laiką ir važiuoja per miestą, dėl ko „užsikemša“ ne viena Kauno gatvė. Be to, spūstys kelia karą keliuose, kurį aštrina sunkvežimių vairuotojai.
„Susidarius spūsčiai, atsiranda „gudruolių“ su sunkvežimiais, kurie pradeda blokuoti kelią lengviesiems automobiliams, kad, neduok dieve, šie nenuvažiuotų į priekį (antra juosta, kuria važiuoti yra leidžiama) ir jų neaplenktų.
Tokie vairuotojai su sunkvežimiu išlenda į antrą juostą ir sustoja prieš save palikdami tuščią kelio ruožą. Pajuda tik tada, jeigu pajuda ir pirma eilė. Jeigu susiklostė tokia situaciją, kad esi antroje juostoje ir iki kelio susiaurėjimo liko nebe daug, tai pirmoje juostoje esantys sunkvežimių vairuotojai imsis visko (signalizuos, mirksės šviesomis), kad tik tavęs niekas į pirmą juostą neįleistų. Be to, atsiranda tokių „genijų“, kurie sugalvoja blokuoti nusukimą į Šilainius, o tai – visiškas absurdas“, – situaciją nubrėžė Jonas.
Saugumas laimi prieš patogumą
Pasak VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojo kelių priežiūrai Mindaugo Rinkevičiaus, panaikintas nuvažiavimas į Panerių gatvę akivaizdžiai padidino eismo saugumą.
„Iki tol automobiliai, norėdami patekti į Panerių gatvę, būdavo priversti staigiai stabdyti ir pavojingai įvažiuoti į nusukimą, kadangi magistraliniame kelyje nėra lėtėjimo juostos. Tai sukeldavo avarines situacijas ir netgi grandinines, kai susidurdavo kelios transporto priemonės. Ant Neries tilto tuomet susiformuodavo kilometrinės spūstys. Nuvažiavimo uždarymas pasiteisino ir nežadama jo atsisakyti, kol nebus atlikta Neries tilto rekonstrukcija“, – paaiškino M,Rinkevičius.
Jo teigimu, panaši situacija ir su įvažiavimu nuo Panerių g. Automobiliai, norėdami išvažiuoti į magistralę Vilniaus kryptimi, nesant greitėjimo juostos, keldavo avarines situacijas važiuojantiems pagrindiniu keliu. Tad apribojimų griebtasi, norint užtikrinti eismo dalyvių saugumą.
Paaiškino „Automagistralės“ atstovas ir dėl greitėjimo juostų panaikinimo: „80 procentų vairuotojų naudojasi Islandijos kelio atkarpa kaip vietine Kauno miesto gatve. Mūsų manymu, eismo srautų suskirstymas, remiantis vokiška praktika, davė ženklių rezultatų, todėl ne kartą buvo įsitikinta dėl tinkamo eismo reguliavimo sprendimo kelkraščio sąskaita išnaudojant judėjimo juostas. Tereikia laikytis nurodytų ženklų ir kelio ženklinimo saugiai pravažiuojant minėtą kelio ruožą“.
Ties Ašigalio gatve – papildomas įvažiavimas
Pasak Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos pirmininko Rimanto Mikaičio, pagrindinė priežastis, padidinusi transporto srautą vakariniu ir šiauriniu Kauno aplinkkeliais – tilto per hidroelektrinę uždarymas remontui. Tilto remontas turėtų būti baigtas gegužės 1 d., tad, atidarius pietrytinį aplinkkelį, situacija turėtų pagerėti.
Pasak Rimanto Mikaičio, pagrindinė priežastis, padidinusi transporto srautą vakariniu ir šiauriniu Kauno aplinkkeliais – tilto per hidroelektrinę uždarymas remontui.
„Kaunas – santakos miestas. Čia yra 3 tiltai per Nerį ir 5 tiltai per Nemuną. Tiltų pralaidumas yra esminis faktorius, ir tenka apgailestauti, kad Kleboniškio tiltų ir Islandijos plento išplatinimas vis nepatenka į valstybės prioritetinių darbų sąrašą. Tačiau miesto savivaldybė ieško būdų situacijai pagerinti.
Šiemet ties Ašigalio gatve atsiras papildomas išvažiavimas į Islandijos plentą, darbai numatyti šių metų Gatvių priežiūros programoje. Tai turėtų pagerinti situaciją Šiaurės prospekte ir Jonavos gatvėje ties išvažiavimu į Islandijos plentą“, – patikino R.Mikaitis.
Atnaujins grandiozinius senus planus?
2011 m. viešai skelbta apie planus iš esmės rekonstruoti valstybinės reikšmės kelio A1 trylikos kilometrų ruožą ties Kaunu. Planuose buvo numatyta įrengti daugybę naujų sankryžų ir kelių, pastatyti naujus tiltus. Skaičiuota, kad grandiozinio projekto įgyvendinimas kainuotų ketvirtį milijardo litų, o visi darbai truktų 4-5 metus. Reikiamas lėšas tikėtasi gauti iš 2014-2020 metų ES Sanglaudos fondo.
Buvo numatyta, kad po rekonstrukcijos eismo juostų skaičius greitkelyje ties Kaunu padidėtų iki 3, o Kleboniškio tiltai išplatėtų iki 4 eismo juostų vienai krypčiai. Muravos sankryžoje planuota įgyvendinti efektyviausią deimanto formos sistemą. Numatyta pertvarkyti ir sankryžas ties Kleboniškio tiltais: tiek ties Jonavos g., tiek Panerių g. pusėje įrengiant žiedines sankryžas.
Praėjo daugiau nei penkeri metai, tačiau neatsirado nei naujų tiltų, nei sankryžų, nei papildomų eismo juostų, – tik apribojimai, sumažinę eismo pralaidumą. Grandioziniai planai nuėjo užmarštin?
Kovo 30 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje įvyko šios įstaigos bei Kauno miesto savivaldybės atstovų susitikimas. Diskutuota, kaip sumažinti automagistralėje ties Kaunu kylančias eismo problemas. Nuspręsta, jog artimiausiu metu bus sudaryta darbo grupė, kuri išnagrinės visus pasiūlymus, susijusius su Kleboniškio tiltais, eismu Islandijos plente ir „Via Balticos“ bei magistralės sankirtoje. Bus atlikti papildomi skaičiavimai ir parengtas optimaliausias sprendimas.
Tad, anot įstaigos atstovų, prieš penketą metų skelbti planai nepasikeitė, pasikeitė situacija, tad reikalingos korekcijos.
