Kiekvieną savaitgalį per naktinius ir rytinius vairuotojų patikrinimus šalies policininkai nustato po kelias dešimtis neblaivių vairuotojų. Nors, regis, kontrolė keliuose griežtėja, o alkoholio vartojimo kultūra, vairuotojų sąmoningumas auga, vairavimo išgėrus problema nyksta lėtai. 2023 metais apsvaigę vairuotojai sukėlė 154 eismo įvykius (2022 m. – 177). Per metus policija nustato tūkstančius neblaivių vairuotojų.
Artūras Pakėnas, vairavimo instruktorius, sako, kad dėl to, jog vis dar vairuojame išgėrę, labiausiai kalta netinkama alkoholio vartojimo kultūra, kai noras išgerti yra stipresnis nei saugumo jausmas, baimė prarasti teises ar didelės baudos.
„Gaila, bet reikia pripažinti, kad visuomenė serga. Alkoholio vartoti nemokame, geriame nekultūringai, išgeriame daugiau, nei reikia, o išgėrę žmonės mažai begalvoja ir elgiasi neatsakingai. Turbūt turėtume „padėkoti“ sovietmečiui, kuris mus šitaip išmokė gerti. Labai sunku kaip nors kitaip paaiškinti, kodėl tiek daug žmonių vis dar vairuoja išgėrę, tai didelė problema“, – sako A.Pakėnas.
Atliktos apklausos duomenimis, 8 proc. vairuotojų yra atsidūrę situacijoje, kai juos kiti asmenys atkalbinėjo nuo vairavimo išgėrus. Dauguma jų po įkalbinėjimų nusprendė nevairuoti, tačiau 2 proc. atsakė vis tiek sėdę prie vairo.
Lygintis su kitomis šalimis nepataria
Jau kelerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie tai, kad derėtų visiškai atsisakyti alkoholio tolerancijos vairuojantiems. Šiuo metu Lietuvoje vairuoti galima, jei alkoholio kiekis kraujyje neviršija 0,4 prom. Ne viena pasaulio šalis yra įsivedusi nulinę alkoholio toleranciją, kitos leidžia net ir dukart didesnę.
Vis dėlto, anot A.Pakėno, lygintis nereiktų. Jo nuomone, geriausia būtų vairuoti visiškai nevartojus alkoholio.
„Daugybėje šalių, kur vairuotojams leistina alkoholio kraujyje norma yra net didesnė nei Lietuvoje, dėl vairavimo išgėrus didelių problemų nekyla, nes ten vartojimas yra visai kitoks. Vienur alkoholis vartojamas pietaujant, jis nesiejamas su noru prisigerti, kitur, kaip ir Lietuvoje, alkoholis dažnai vis dar geriamas tam, kad pasidarytų drąsiau, linksmiau. Mūsų alkoholio vartojimo kultūrai geriausiai tiktų nulinė tolerancija vairuojantiems“, – mano A.Pakėnas.
Palyginimui, Latvijoje šiuo metu vairuoti leidžiama, jei alkoholio kiekis kraujyje neviršija 0,5 prom., o estai yra kur kas griežtesni, šioje šalyje jau galioja nulinė tolerancija.
Tokią pačią apklausą praėjusiais metais atlikus Latvijoje, 30 proc. vairuotojų pripažino vairavę išgėrę, 24 proc. iš jų teigė, kad laikėsi leistinos 0,5 prom. ribos, 5 proc. pripažino, kad vieną ar keletą kartų vairavo viršydami 0,5 promilės ribą, o 1 proc. daug kartų per metus vairavo viršydami leistiną alkoholio ribą.
Alkoholis ir vairavimas – nesuderinama
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad apie tai, jog kelyje mus neretai supa neblaivūs vairuotojai, susimąstome tik skaitydami policijos suvestines. Jo nuomone, vairavimas išgėrus vis dar yra didžiausia yda, kurios vairuotojai galiausiai turi atsikratyti.
„Sėstis prie vairo išgėrus – turbūt pats neatsakingiausias dalykas, kurį gali padaryti bet kuris vairuotojas. Vairuodami apsvaigę labai smarkiai rizikuojame aplinkinių gyvybėmis. Turime suprasti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas ir vairavimas yra absoliučiai nesuderinami dalykai“, – įsitikinęs R.Viršilas.
Vis dėlto bendrovės vadovas sako pastebintis ir teigiamų ženklų – vis daugiau žmonių alkoholį vartoja ne tam, kad apsvaigtų ar atsipalaiduotų, o jį degustuoja, ragauja, derina su maistu ir pan.
„Reikia pastebėti, kad žmonių sąmoningumas keičiasi. Tai parodo ir nealkoholinio alaus populiarumo augimas. Šiandien jau visiškai nieko nestebina, kai į barą atėjęs žmogus užsisako nealkoholinio alaus, nes jam reikės vairuoti“, – pastebi R.Viršilas.
Nesugebame įvertinti rizikos
A.Pakėnas taip pat ragina atkreipti dėmesį į tai, kad alkoholis žmones veikia labai skirtingai: jei vieni išgėrę pasidaro ramesni, lėtesni, kiti atvirkščiai – gali būti pikti, nervingi, imti skubėti. Visa tai, anot jo, atsispindi ir vairuojančiojo elgesyje, kuris bet kuriuo atveju nėra natūralus ir kelyje kelia pavojų.
„Alkoholis žmones veikia labai skirtingai. Juk būna, kad vakarėlyje žmogus vartoja alkoholį, tačiau elgiasi visiškai adekvačiai, normaliai bendrauja. Tuomet ateina laikas važiuoti namo ir visiems atrodo, kad jis gali vairuoti – juk neatrodo girtas. Tačiau mes pamirštame vieną dalyką – viena išgėrus yra palaikyti socialinius ryšius, bendrauti, o visai kita – vairuoti. Mes juk nežinome, kaip šio žmogaus elgesys pasikeis vairuojant, reaguojant į sudėtingesnes situacijas“. – sako A.Pakėnas.
Neblaivūs vairuotojai pagal Lietuvos įstatymus yra griežtai baudžiami: jei vairuotojui nustatomas lengvas girtumas, tenka susimokėti piniginę baudą, jei policija nustato, kad alkoholio vartota daugiau – taikoma vairuotojo pažymėjimo atėmimo bausmė, automobilio konfiskavimas ar net laisvės atėmimas.
„Net ir labai griežtos bausmės žmonių neatgraso, nes noras išgerti yra didesnis nei baudų ar teisių vairuoti praradimas. Tuomet vienintelis paaiškinimas yra kultūrinė, socialinė problema, kurią spręsti yra labai sudėtinga“, – sako A.Pakėnas.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1017 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.