Iš viso Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis valstybinės reikšmės keliuose įrengtos 1949 pėsčiųjų perėjos. 1721 iš jų yra nesaugios. Visą numatomų rekonstruoti perėjų sąrašą rasite čia.
Šių perėjų rekonstrukcijai ministerija planuoja skirti daugiau nei 10 mln. eurų. Iki 2019 m. pabaigos planuojama sutvarkyti iki 700 perėjų. Po to kasmet bus sutvarkoma dar po 500.
Daugiausiai netvarkingų nesaugių perėjų – Vilniaus ir Kauno rajonuose.
Saugumas buvo vertinamas pagal eismo įvykių skaičių ir įvertintos galimybės nutikti tokiems įvykiams, jei pėsčiųjų perėja per plati, be saugos salelių. Arba jei jose nėra infrastruktūros – šaligatvių.
Įvertino pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo
Pasak ministro Roko Masiulio, tik dabar, pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo, buvo kompleksiškai įvertinta visų pėsčiųjų perėjų būklė valstybinės reikšmės keliuose. Ministras pažadėjo, kad per trejus metus šalies keliuose nesaugių perėjų neliks.
Didžiausi perėjų trūkumai
Tyrimo metu nustatyta, kad beveik 95 proc. perėjų nėra apšviestos kryptiniu apšvietimu, 29 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos. Dėl šios priežasties pėstiesiems reikia pereiti platesnę nei 8,5 m važiuojamąją dalį.
Beveik 20 proc. perėjų neturi šaligatvių, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takų, 18 proc. perėjų ruože apskritai nėra jokio apšvietimo, jose neužtikrinamas tinkamas matomumas. Daugiau nei 10 proc. perėjų neturi iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos, nors pėstiesiems tenka pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas. Todėl, pasak V.Andrejevo, kartais pėstieji atsiduria griovyje laukdami, kol galės pereiti.
Kaip bus atnaujinamos perėjos
R.Masiulis ir V.Andrejevas pabrėžia, kad į savivaldybių reikalus kištis negali, todėl, artėjant Rugsėjo 1-ajai, vertina tik valstybinės reikšmės kelių perėjų saugumą. Žinoma, tikimasi, kad tokia iniciatyva, kai buvo įvertintos užmiesčio kelių pėsčiųjų perėjos, įkvėps ir miestų merus panašiam žingsniui.
Nesaugių perėjų sutvarkymo ir atnaujinimo eilė sudaryta atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tenkantį 100 m ilgio valstybinės reikšmės kelio ruožui, vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinius eismo įvykius, kuriuose nukentėjo pėstieji ir dviratininkais, perėjų apšvietimą, taip pat įvertinus, ar tomis perėjomis gyventojai naudojasi eidami į netoliese esančias mokyklas, ligonines ar kitas įstaigas.
Dalis pėsčiųjų perėjų bus rekonstruojamos (tankiai gyvenamuose rajonuose), kita dalis, vadovaujantis saugaus eismo praktika užsienyje, – naikinamos.
Pasak R.Masiulio, perėjas ministerija naikins tik mažai urbanizuotose vietose, užmiesčio teritorijose ar tose zonose, kur mažiausias leistinas greitis viršija 50 km/val. arba nėra dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros.
Blogiausia pėsčiųjų perėja
Blogiausia pėsčiųjų perėja, įvertinus visus niuansus, yra Gargžduose, kelyje Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai. Ten pėstieji, išlipę iš autobuso, turi kirsti iškart tris eismo juostas. Naktį ji neapšviesta, nematoma.
Kodėl susidarė tokia situacija
Iki šiol valstybinės reikšmės keliuose tvarkėsi 11 regioninių kelių įmonių. Pasak V.Andrejevo, tokia perėjų inventorizacija daroma kelių ūkį perėmus kelių direkcijai (LAKD).
Šiais metais eismo įvykiuose jau žuvo 39 pėstieji. Iš jų 11 – pėsčiųjų perėjose.
„Iki šiol nebuvo sisteminio požiūrio, įvertinant visus elementus. Tarkime, įrengus perėją, nebuvo vertinamas jos efektyvumas, saugumas, todėl jose kartais žūdavo žmonės“, – sakė V.Andrejevas.
LAKD taip pat peržiūri ir sankryžas, kuriose yra daugybė trūkumų. Joms rekonstruoti reikės gerokai daugiau pinigų – 420 mln. Eur. Todėl ši rekonstrukcija užtruks gerokai ilgiau.
Šiais metais eismo įvykiuose jau žuvo 39 pėstieji. Iš jų 11 – pėsčiųjų perėjose (čia skaičiuojamos ir miestų perėjos).
Nesaugios miestų perėjos
Ministras R.Masiulis ta proga atkreipia dėmesį, kad ir miestuose gausu nesaugių pėsčiųjų perėjų. Kelių ir transporto tyrimo instituto duomenimis, Lietuvos miestuose perėjos dažnai įrengiamos aukštos kategorijos gatvėse, kuriose leistinas automobilių greitis didesnis nei 50 km/val.
R.Masiulis ir V.Andrejevas pateikė aktualiausius pavyzdžius. Tai –Vilniaus miesto Geležinio Vilko g., Pilaitės pr., Kauno miesto Jonavos g. Taikos pr., Klaipėdos miesto Baltijos pr. pėsčiųjų perėjos.
Jos įrengtos be saugos salelių, nors kerta daugiau kaip dvi eismo juostas arba ilgesnę nei 8,5 m pločio važiuojamąją dalį.
Tačiau yra ir kita blogybė – pėsčiųjų perėjos neretai būna įrengtos žemiausios kategorijos gatvėse, daugiabučių namų kiemuose, senamiesčiuose, kur važiavimo greitis yra nedidelis, todėl poreikio jas įrengti nėra.
Dalis pėsčiųjų perėjų miestuose neturi prieigų, jose nėra nei šaligatvių, nei pėsčiųjų takų, jos nėra tinkamai apšviestos arba apskritai neturi jokio apšvietimo.
