Neretai mitai atsiranda labai paprastai – kažkas nuolat pasakoja savo įvykį kaip išskirtinį pavyzdį, paneigiantį visas anksčiau žinomas tiesas ir toks pasakojimas gana giliai įstringa klausytojų sąmonėje – juk pasakoja gyvas liudininkas, pats viską išgyvenęs.
Nepaisant to, kad automobilių pramonė saugos diržus automobiliuose montuoja daugiau nei 60 metų, mitų apie šią saugos priemonę netrūksta. Todėl ir šiais laikais kai kuriuos žmones sunku įtikinti užsisegti saugos diržą.
Diržo svarba
Pakalbėkime apie tokį mitą – „Oro pagalvė perpus sumažina riziką žūti avarijoje, tad saugos diržas nebūtinas“. Pirma šio mito dalis yra absoliuti tiesa, kurią patvirtina tyrimai bei eismo įvykių statistika. Tačiau yra viena sąlyga kad tai būtų tiesa, – prisegtas saugos diržas. Priešingu atveju oro pagalvė gali net pakenkti. Taigi antra mito dalis yra visiškai klaidinanti. Nors saugos diržų priešininkai pateikia įvairiausių argumentų, kodėl nereiktų užsisegti diržų, saugaus eismo ekspertai yra vieningi – šiuolaikiniame automobilyje oro pagalvės ir saugos diržai yra bendra saugumo sistema, kurios kiekvienas elementas veikia darniai kartu su kitais.
Dar vienas mitas: „Saugos diržas gali sutrukdyti išlipti iš degančio automobilio“. Tačiau įvairių šalių eismo įvykių statistika rodo, kad tik apie 0,5 proc. eismo įvykių metu užsidega automobilis ir paprastai tai nutinka labai stipraus smūgio metu, kai automobiliai susiduria kaktomuša arba kai automobilis daug kartų verčiasi. Pabandykite, tiek pirmu, tiek antru atveju įsivaizduoti save automobilyje. Ar tikrai manote, kad neprisisegę diržo išliksite gyvas ir dar turėsite šansų išlipti iš automobilio?
Statistiniai duomenys rodo, kad jei priekinėse sėdynėse sėdintys keleiviai prisisega saugos diržus, mirtino ar sunkaus susižalojimo rizika sumažėja daugiau nei perpus. Reiktų žinoti, kad naujų automobilių saugos diržai turi pirotechninius įtempiklius. Avarijos metu kūno inercija spaudžia diržą ir jį pailgina. Įtempiklio užduotis – sutrumpinti diržą, išlaikyti keleivį sėdynėje ir neleisti jam liestis prie prietaisų skydelio ir kitų interjero detalių. Taigi šiuolaikiniai diržai yra dar saugesni.
Tačiau grįžkime prie mūsų skaitytojo pasakojimo ir mito „Avarijos metu geriau iškristi iš automobilio, nei likti jame įkalintam“. Šiuo atveju, statistika irgi viską griauna negailestingai – tyrimai rodo, kad jei kūnas iškrenta pro priekinį stiklą, sunkių sužalojimų rizika yra 25 kartus didesnė, o mirties rizika – 6 kartus didesnė. Be to, būna atvejų, kai neprisisegęs žmogus verčiantis automobiliui iškrenta iš jo ir būna mirtinai užspaustas besiverčiančio automobilio. Tokiu atveju, jei būtų prisisegęs saugos diržus, būtų likęs automobilyje ir išgyventų.
Mažas greitis nepavojingas
Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta trumpų kelionių metu – ten, kur jaučiamės saugiausi ir nepakankamai įvertiname pavojų. Tad tie, kurie sako, kad mieste ir trumpose kelionėse, kai važiuojama lėtai, įvykus avarijai nieko nenutiks, todėl saugos diržų segėjimas yra nereikalingas veiksmas, turėtų prisiminti, kad pavojus dažnai tyko už artimiausio kampo. Faktas: smūgio metu, kai greitis yra 50 km/h, kūnas nuo sėdynės išmetamas 2,5 tonos jėga. Atsitrenkus į nejudamas automobilio dalis, pasekmės gali būti mirtinos.
Šalia Stokholmo esančiame Gellinge centre, vienoje didžiausių Švedijos vairavimo saugumo tyrimų įstaigų, atlikti bandymai parodė, kad neprisisegus saugos diržo galima žūti susidūrimo metu važiuojant vos 27 km/val. greičiu.
Dar vienas gajus mirtas: „Sėdint galinėje sėdynėje, saugos diržų segėti nereikia“. Faktas: galinių sėdynių keleiviai gali būti sunkiai sužeisti taip pat dažnai ir sunkiai, kaip ir sėdintys automobilio priekyje. Be to, autoavarijos atveju jie kelia mirtiną pavojų priekyje važiuojantiems keleiviams. Įsivaizduokite, kad ant galinės sėdynės vežate 80 kg sveriantį bulvių maišą. Ar norėtumėte, kad susidūrimo metu jis ant jūsų užvirstų kelių tonų jėga? Bet taip ir nutiks, jei už jūsų sėdintis keleivis bus neprisisegęs saugos diržo.
Pavojinga ne tik neprisisegti saugos diržo, bet ir vežti daiktus netinkamu būdu. Net vandens buteliukas ar išmanusis telefonas gali pražudyti per autoavariją.
Keliaujant kiekvienas keleivis ir kiekvienas daiktas automobilyje turi turėti savo vietą. Keliautojai privalo būti prisisegę saugos diržais, o jų vežami daiktai turėtų būti sudėti tokiose vietose, kad negalėtų judėti.
Iš kur visa tai?
Jei 75 km/val. greičiu važiuojantis automobilis trenkiasi į nejudamą kliūtį, pavyzdžiui, sieną, stulpą ar medį, keleivių gyvybėms kyla labai rimtas pavojus. Tokiu atveju saugos diržo neprisisegęs asmuo neturi absoliučiai jokių galimybių išgyventi. Tad iš kur atsiranda istorijos apie tai, kad kažkam gyvybę išgelbėjo tai, jog žmogus buvo neprisisegęs saugos diržo? Trumpas ir lakoniškas atsakymas: kartais iš tiesų įvyksta stebuklų ir žmogus, važiuodamas be saugos diržo iškrenta pro automobilio langą ir pataiko į šieno kupetą, o kiti keleiviai žūsta. Tačiau tokias situacijas galima lyginti su Aukso puodo laimėjimu loterijoje. Esate kada nors jį laimėjęs?
Kai kurie žmonės teigia, kad savo fizinių jėgų dėka, avarijos metu jie gali rankomis ir kojomis įsikibti į vairą ar prietaisų skydelį ir taip išsigelbėti nuo iškritimo iš automobilio. To nepavadinsi niekaip kitaip, kaip tik aukščiausio lygio kosmine nesąmone. Kai kurie tėvai mano, kad laikydami vaiką ant kelių apsaugos jį nuo avarijos pasekmių net labiau nei tada, jei vaikas sėdės vaikiškoje kėdutėje. Deja, realybė yra tokia: neįmanoma išlaikyti vaiko, kuris netikėto smūgio metu įgauna dramblio svorį. Be to, avarijos metu tėvai gali ir mirtinai prispausti vaiką savo kūnu.
Taigi nesivadovaukite mitais. Nuo tų 1958 m., kaip Švedijoje pasirodė pirmieji „Volvo“ su saugos diržais, ši saugos priemonė šimtus tūkstančių kartų pademonstravo savo efektyvumą. Tad saugokite save ir branginkite savo gyvybę, užsisekite saugos diržą.
