100 kilometrų per valandą greičiu judantis automobilis per tą sekundę nukeliauja 28 metrus. Tai – 6 automobilių kėbulų ilgiai, 9 pėsčiųjų perėjų pločiai bei atstumas, kurį nubėgti daugeliui prireiktų 4-5 sekundžių. Velniškai daug.
Net ir miesto greičiu, 50 km/val., per sekundę automobilis nuvažiuoja 14 metrų. Turbūt nereikia pasakoti, jog mieste tikimybė sutikti į kelią išbėgusį vaiką, naminį gyvūną ar išvysti kitą kliūtį yra keliskart didesnė nei užmiestyje, tad čia mobilaus telefono naudojimas vairuojant nėra mažiau pavojingas.
Didžiosios Britanijos statistika – nedžiuginanti
Lietuvoje daugelis eismo įvykių priežasčių nurašoma kaip „nepasirinko saugaus greičio“. Iš esmės, tai yra tiesa: jeigu automobilis judėtų 5 km/val. greičiu, net ir ant vežimėlio sėdintis neįgalusis spėtų pasitraukti iš kelio. Tačiau faktiškai taip daroma dėl elementaraus dalyko – nustatyti tikrąją eismo įvykio priežastį yra sudėtinga. Joks vairuotojas neprisipažins, kad į kito automobilio užpakalį įvažiavo rašydamas žinutę telefone – jei avarija įvyko pažeidžiant Kelių eismo taisykles, rizikuojama negauti draudimo išmokos.
Didžiosios Britanijos Nacionalinės Saugumo Tarybos specialistai (angl. National Safety Council) šiuo atžvilgiu dirba kiek kitaip ir bando išsiaiškinti avarijų priežastis. Pagal šiemet paviešintą NSC ataskaitą, 2016-aisiais Jungtinėje Karalystėje įvyko 1,3 milijono avarijų, kurių kaltininkai prie vairo naudojo mobiliuosius telefonus. Tai – 26 proc. visų eismo įvykių, arba 1 procentu daugiau nei 2015-aisiais. Tiesa, tik 5 procentai rašė žinutes, o likęs 21 tiesiog skaitė naujienas ar kalbėjo.
NSC specialistai pabrėžė, jog vairuotojų neatgraso kelia dešimtis svarų (ar eurų) siekiančios baudos už naudojimąsi telefonu vairuojant. Rašant žinutę, telefoną nesunku paslėpti, tad ir įrodyti tokį pažeidimą nėra paprasta.
Kas antras pažeidėjas
15min tinklalapyje paskutinę liepos savaitę buvo atlikta apklausa apie vairuotojų įprotį naudotis mobiliuoju telefonu. Joje dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. skaitytojų.
Remiantis apklausos rezultatais, tik kas antras vairuotojas Lietuvoje mobiliuoju telefonu naudojasi taip, kaip nurodo eismo taisyklės: arba su „Bluetooth“ bevielio ryšio sąsaja, arba sėdėdami prie vairo nesinaudoja išvis.
Beveik pusė vairuotojų atskleidė, kad telefonu naudojasi be laisvų rankų įrangos. Tiesa, apie 20 procentų visų respondentų tą pripažino darantys tik stovėdami spūstyje ar kitu metu, kada tai daryti jiems atrodo saugu.
6 procentai apklaustųjų teigė kalbantys su „Bluetooth“ laisvų rankų įranga, tačiau vairuodami nevengiantys rašyti ir žinučių.
Lietuvoje bauda už naudojimąsi mobiliuoju telefonu prie vairo yra 60-90 eurų. Tą daryti galima tik automobiliui sustojus saugioje vietoje ir jo varikliui esant išjungtam, arba naudojantis „Bluetooth“ laisvų rankų įranga. Sistema, kuri leistų rašyti žinutes vairuojant, neegzistuoja.