Diskusijoje dalyvavo įvairių savivaldybių atstovai bei ekspertai: LTSA direktorius Genius Lukošius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis, Transporto kompetencijų agentūros skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas. Taip pat prisijungė ir Švietimo ir mokslo ministerijos regioninės politikos analizės skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika.
Kas veža moksleivius į mokyklas?
Miestuose ši problema kitokia: moksleiviai arba patys važiuoja į mokyklą viešuoju transportu, arba juos veža tėvai. Tačiau, kaip pastebėjo V.Grašys, kartais ir tėvus reikia pamokyti KET, nes iki šiol dar ne visi savo vaikus veža prisegtos kėdutėse. Žvelgiant plačiau, tokį tėvų elgesį galima vertinti ir kardinaliau – kaip vaiko teisių važiuoti saugiai nepaisymą. Taigi kitose šalyse šia problema, ko gero, susidomėtų ir Vaiko teisių inspektoriai.
Rajonuose (ar miestuose į specialiąsias mokyklas) mokinius veža geltonieji autobusiukai (iki šiol savivaldybėms jų buvo perduota daugiau nei 1200, važiuoja daugiau nei 800) arba sutartis su savivaldybėmis turintys vežėjai.
Problema susidomima po nelaimių
G.Lukošius priminė, kad visuomenės susidomėjimas vaikų vežimo saugumo problema labai padidėjo 2017 m. gruodį po avarijos kelyje Kėdainiai-Ukmergė. Tąkart samdytas autobusas, vežęs moksleivius į ekskursiją, patyrė avariją slidžiame kelyje. Autobuse nebuvo įrengti saugos diržai (jie įrengiami tik nuo 2006 m. pagamintuose autobusuose). Tad 4 moksleiviai buvo sunkiai sužeisti, o 20 užsigavo.
Kasmet ir „geltonuosius“ autobusiukus, ir kitas vaikus vežančias transporto priemones tikrina ir LTSA, ir kelių policija. Pasak G.Lukošiaus, statistika pamažu gerėja. 2019 m. nustatyta 30 proc. atvejų, kai mokiniai važiavo neprisisegę saugos diržų, o po metų – jau tik 22 proc. Šiemet dėl karantino patikrinimų buvo gerokai mažiau, tad be diržų nustatytus tik 3 proc. atvejų reikėtų vertinti atsargiai.
Lemia žmogiškasis faktorius
Jei dar prieš porą metų kaip didelė problema buvo įvardijamas faktas, kad ne visi moksleivius vežantys autobusai turi įrengtus saugos diržus, tai dabar, savivaldybių atstovų teigimu, svarbesnis žmogiškasis faktorius. Moksleivio saugumą autobuse lemia jis pats, vairuotojo elgesys, pedagogų veiksmai ir, be abejo, šeimos požiūris.
Kokie iššūkiai šiame fronte? Pasak kalbėjusių, vairuotojas, ankstyvą rytą, jau 6 val. surenkantis moksleivius, fiziškai ne visuomet turi laiko patikrinti, ar kiekvienas keleivis prisisegė diržą. Tačiau gal mažesnė blogybė vaikams vėluoti į pamokas, nei važiuoti nesaugiai?
Štai kas nutinka neprisisegusiems autobuso keleiviams avarijos atveju:
Beje, yra moksleivių, kurie nesisega piktybiškai arba specialiai sugadina užraktą, kad jis neveiktų. Gal tokiu atveju į pagalbą vairuotojams galėtų atskubėti pedagogai, kurie padėtų prižiūrėti tvarką? O gal tėvų komiteto atstovai?
Taip pat reikėtų priminti ir mokyklinių autobusų vairuotojų pareigą pervesti per gatvę ar kelią kiekvieną keleivį iki 10-ies metų. Kadangi tokios situacijos dažniausiai susiklosto jau grįžtant namo, laiko stygiumi retas vairuotojas galėtų pasiteisinti.
Daugelis sutiko, kad bene idealiausias saugumo požiūriu yra toks vaizdelis, dažnai matomas amerikietiškuose filmuose. Sustoja mokyklinis autobusas, įjungia švyturėlius – pro kairę pusę vairuotojas iškiša STOP ženklą, ir nė vienas automobilis pro šalį nevažiuoja. Tokiu būdu vaikai saugiai pereina gatvę ir pasiekia namus.
Buvo išsakyta minčių, kad ir patys pedagogai kartais, regis nesupranta fizikos dėsnių ir nemoka taisyklių. Nes, bent jau ekskursijoms samdytuose autobusuose ne tik kad neprisisega, bet ir vaikštinėja tarp eilių. Toks blogas pavyzdys sukuria dvigubus moralinius principus ir kelia pavojų saugumui.
Reikia naujų švietimo formų
Šiame kontekste - labai įdomus Evaldo Morkūno pastebėjimas, kad visos iki šiol naudotos eismo saugumo priemonės paseno. Ateinančiai kartai jos daro labai mažą įtaką. O per radiją ar TV transliuojami klipai nepatraukia tikslinės auditorijos dėmesio. Todėl kartais reikia ieškoti originalesnių formų, o artais griebtis net ir partizaninio marketingo. E.Morkūno teigimu, lietuviai nedrįsta per Kalėdas parodyti klipo ar filmo apie žmones, keliuose žūstančius per Kalėdas ar kitas šventes. O be reikalo - efektas būtų apčiuopiamas, nes bent dalis eismo dalyvių rimtai susimąstytų apie saugumą kelyje.
Pasirašys memorandumą
Šios atviros diskusijos dalyviai planuoja pasirašyti specialų memorandumą, kuriuo įsipareigos konkretiems pokyčiams per ateinančius trejus metus. Pokyčių tikslas – kad nė vienas vaikas į mokyklą nebūtų vežamas be saugos diržo.