Lietuviški šviesoforai – nesaugūs
2014 metais įsigaliojo naujas Kelių eismo taisyklių reikalavimas: vairuotojai privalo sustoti prieš sukdami į dešinę degant draudžiamam šviesoforo signalui ir esant žaliai rodyklei. Šio sprendimo paskirtis – priversti vairuotojus įsitikinti manevro saugumu. Nes juk ne jiems pagrindinis kelias.
Įsitikinti šio manevro saugumu reikalavo ir ankstesnės taisyklės. Tik sustoti nebuvo būtina. Vairuotojai manevro saugumu įsitikindavo stipriai spausdami akceleratorių ir neapsidairę, degant raudonam šviesoforo signalui, lėkdavo į dešinę. Taip susidarydavo avarinės situacijos ir net įvykdavo avarijos. Kentėjo kiti eismo dalyviai.
Aišku, ne visi bepročiai. Bet dalis vairuotojų kažkodėl buvo įsitikinę, kad žalia rodyklėlė degant raudonam šviesoforo signalui jiems suteikia pirmenybę. Dėl tokių chamų prie vairo ir buvo sukurtas šis KET pakeitimas, privertęs visus vairuotojus sustoti net ir esant tuščiai sankryžai. Dėl saugumo.
Nuo 2020 metų tokių situacijų nebebus. Nes nebeliks ir žalių rodyklių. Jau dabar jų mažėja. Vairuotojai pyksta. Šiuo metu yra pereinamasis laikotarpis, kai keičiasi visa Lietuvos šviesoforų sistema.
Dabar visi nauji šviesoforai yra įrengiami ir išdėstomi pagal naujai parengtas Kelių šviesoforų įrengimo taisykles, jie bus tokie patys, kokie yra Europoje
Nebeliks nei rodyklių, nei šviesoforų
„Tie šviesoforai, kuriuos matote, buvo įrengti pagal senus Lietuvos šviesoforų įrengimo standartus. Dabar visi nauji šviesoforai yra įrengiami ir išdėstomi pagal naujai parengtas Kelių šviesoforų įrengimo taisykles, jie bus tokie patys, kokie yra Europoje“, – aiškino Vilniaus savivaldybės Eismo valdymo poskyrio vadovas Eduardas Grabovskis.
Kuo gi senieji lietuviški šviesoforai buvo blogi ir kaip skirsis nauji, pagal europinius standartus įrengti šviesoforai? Pagrindinė senųjų blogybė išties tebuvo viena: tai žalioji rodyklė, kuri teoriškai pagerindavo eismo pralaidumą, bet praktiškai, dėl nepavyzdingų vairuotojų, blogindavo eismo saugumą. Nauji europiniai šviesoforai posūkiams į dešinę turi atskirą sekciją, kuri žalia šviesa užsižiebia tada, kai yra saugu: ta kryptimi nevažiuoja automobiliai, gatvės nekerta pėstieji.
Taip pat nebeliks besidubliuojančių šviesoforų už sankryžos. Eismą reguliuojantys žibintai bus montuojami tik prieš sankryžą. Tai tikriausiai lietuvius turėtų išmokyti tvarkingai sustoti prieš STOP liniją, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, ir neįvažiuoti į sankryžą, neblokuoti jos, nes vos ją pravažiavus šviesoforo nebesimatys. Naujai įrengtais šviesoforais vairuotojai būtent dėl šios priežasties ir nesidžiaugia. Kai kuriose vietose, net ir sustojęs prieš STOP liniją, turi persikreipti, kad matytum, koks signalas dega.
Vis tik nauji šviesoforai gatvėse eismui sklandumo neprideda. Ypač didžiųjų miestų gyventojai pajuto, kad ilgainiui formuojasi didesnės grūstys, kasdienės kelionės tampa vis ilgesnės. Dėl naujųjų šviesoforų. Ne todėl, kad jų veikimo ciklai blogai suderinti, o todėl, kad jų pačių daugėja.
Šviesoforų daugėja
Statomi nauji prekybos centrai, naujos parduotuvės, o prie jų įrengiami vis nauji šviesoforai, prie kurių tenka stoviniuoti laukiant žalio šviesoforo signalo. Pavyzdys Vilniuje. Šių eilučių autoriui kasdien reikia važinėti Kauno gatve ir kirtus Naugarduko gatvę sukti į Žemaitės gatvę. Anksčiau reikėjo stoti tik prie vieno šviesoforo šioje sankryžoje, tolėliau esantys šviesoforai su įsukimu į „Hyper Rimi“ prekybos centrą ir Savanorių prospektu buvo sujungti į žalią koridorių, kurį nesustojęs galėjai pravažiuoti 50 km/val. greičiu.
Dabar pertvarkyta Kauno, Naugarduko ir Žemaitės gatvių sankirta, šalia jos atidaryta „Maxima“, atsirado dar vienas papildomas šviesoforas. Už kelių šimtų metrų Žemaitės gatve atidarytas „Lidlas“, prie jo – vėl naujas šviesoforas, kuris niekaip neįsipaišo į bendrą žalią koridorių, tad dabar kilometro atstumą reikia važiuoti papildomai stojant bent tris kartus. Panašios problemos kankina ir kitus rajonus. Naujai dygstantys prekybos centrai įsukimui į juos reikalauja naujų šviesoforų, kurie stabdo eismą kas kelis šimtus metrų. Lyg nebūtų sujungti į bendrą sistemą.
„Vilniaus mieste vyksta nuolatinė plėtra, statomi nauji prekybos, komercinės, gyvenamosios paskirties objektai, ir kiekvienas jų turi įtakos miesto susisiekimo sistemai. Statomiems objektams keliami reikalavimai sutvarkyti šalia užstatomo sklypo esamą miesto infrastruktūrą ar įrengti naują (šaligatvius pėstiesiems, dviračių takus, kur tai numatoma pagal plėtrą, kitus kelius) ir ją pagerinti bei užtikrinti eismo dalyvių saugumą, srautų reguliavimą, tinkamą jų valdymą ir pralaidumą. Nauji šviesoforų postai įrengiami remiantis Statybos techninio reglamento reikalavimais, naujausia avaringumo statistika – taip siekiama padidinti eismo dalyvių saugumą ir užtikrinti tinkamą srautų reguliavimą“, – apie naujus šviesoforus aiškino Vilniaus savivaldybės įmonės Susisiekimo paslaugos Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius.
Veiks geriau, bet važiuosime lėčiau
Nuo 2010 m. visiems naujai projektuojamiems šviesoforais reguliuojamiems objektams išduodamos sąlygos, kurių pagrindu jie būtų prijungti prie automatizuotos eismo valdymo sistemos ir būtų koordinuojami su gretimomis sankryžomis
„Nuo 2010 m. visiems naujai projektuojamiems šviesoforais reguliuojamiems objektams išduodamos sąlygos, kurių pagrindu jie būtų prijungti prie automatizuotos eismo valdymo sistemos ir būtų koordinuojami su gretimomis sankryžomis. Šviesoforų koordinavimas vykdomas keliais lygiais, priklausomai nuo gretimose šviesoforais reguliuojamose sankryžose įrengtos eismo reguliavimo ir valdymo įrangos.
Sankryžos, kurios sujungtos į transporto koridorius, koordinuojamos savaime, remiantis realiais transporto srautais gatvėse. Kitos sankryžos tarpusavyje koordinuojamos remiantis atstumais tarp sankryžų ir leistino greičio gatvėje, pagal ką apskaičiuojamas laikas, per kiek laiko transporto srautui turi įsijungti žalias šviesoforo signalas kitoje sankryžoje. Tokiu principu kuriamos žaliosios bangos, arba žalieji koridoriai.
Žaliosios bangos poreikis nustatomas remiantis transporto srautų jutiklių (detektorių) pateikiamais transporto srautų duomenimis – kuria kryptimi srautai yra didžiausi. Koordinuojant kelių šalia esančių sankryžų eismo reguliavimo ir valdymo programas į žaliąją bangą, pasiekiamas didesnis transporto srauto pralaidumas gatvėje ar atkarpoje“, – pratęsė A. Apanovičius.
Ir pridūrė: „Suprantame, kad kiekvienas vairuotojas savo kelyje nori matyti žaliąją bangą. Tačiau žaliosios bangos koordinuojamos ta kryptimi, kuria fiksuojami didžiausi transporto srautai.“
Naujieji šviesoforai sujungti į bendrą sistemą ir veikia taip, kad praleistų kuo daugiau automobilių. Vis tik atsiradus vienam šviesoforui ten, kur jo nebuvo, anksčiau be sustojimo važiavęs transportas turės sustoti ar bent pristabdyti. Kad ir kaip gerai jie bus sureguliuoti, eismo srauto greitis kris, ir kuo daugiau teks stoviniuoti, tuo didesnės grūstys susidarys. Ateityje vilniečiams teks su tuo susitaikyti. Privalumas – modernios inžinerinės priemonės padeda gerinti eismo saugumą. Kita vertus, kai eismo srautas stovi, avarijos tikimybės irgi nebelieka.
