Per karantiną turizmo sektoriui susidūrus su didžiuliais iššūkiais, M.Galadauskas tapo kurjeriu, tad ir vėl teko pakeliauti po įvairias mūsų šalies vietas. Jo patirtis rodo, kad apsvaigę paspirtukininkai daugiausia problemų sukelia Vilniuje ir Kaune, tuo metu periferijoje į pavojingas situacijas dažniau pakliūva neblaivūs dviratininkai.
„Iš tiesų didelio skirtumo – ar apsvaigęs dviratininkas, ar paspirtukininkas – nėra: eisme jie vienodai pavojingi“, – pabrėžė pašnekovas.
Iki nelaimės buvo likusios minutės
Vieną iš situacijų, kuri įsiminė ilgam, M.Galadauskas patyrė Vilniuje. „Aš važiavau su turistais, kai į mane, liaudiškai tariant, įskrido elektrinis paspirtukas. Jo vairuotojas net nestabdė, o po įvykio, kai atsistojo ant kojų, dar bandė reikšti pretenzijas. Nuo jo taip dvelkė alkoholiu, kad man dar iki atvažiuojant policijos pareigūnams nekilo abejonių – šis žmogus apsvaigęs. Į alkotesterį jis įpūtė 2,02 promiles. Laimei, nei jam, nei kitiems eismo dalyviams nieko neatsitiko. Vis dėlto įspūdžiai tikrai ne patys maloniausi – nei jam, nei man“, – kalbėjo vilnietis.
Aš važiavau su turistais, kai į mane, liaudiškai tariant, įskrido elektrinis paspirtukas.
Dar vienas eismo įvykis, kuris galėjo baigtis skaudžiomis pasekmėmis, nutiko M.Galadauskui važiuojant į Želvą. „Jau iš toli pamačiau dviratininką, kuris davėsi po visą kelią, t.y. važiavo stipriai vingiuodamas, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių. Galiausiai jis tiesiog nugriuvo po automobilio ratais – gerai, kad spėjau sustabdyti“, – pasakojo vyras.
Iškvietus pareigūnus paaiškėjo, kad dviratininkas buvo neblaivus: jam nustatytas sunkus girtumas – į alkotesterį vyriškis įpūtė 3,18 promilių.
Jo teigimu, pastebėti, kad dviratį vairuojantis asmuo yra apsvaigęs lengviau nei neblaivų paspirtukininką. Tačiau paspirtukininkai dažniau pažeidžia kitas kelių eismo taisykles, pvz., viršija leistiną greitį.
Darbo specifika lėmė, kad M.Galadauskui teko nemažai pakeliauti po Lietuvą ir savo akimis pamatyti, jog provincijoje iki šiol labai daug žmonių dviračiais važiuoja neįvertindami galimų pavojų.
Vyras atkreipė dėmesį ir į kitų visuomenės narių atsakomybę – daugelis pro pirštus žiūri į tai, jog paspirtuku ar dviračiu važiuoja išgėręs asmuo ir nesiima jokių veiksmų, kad tai sustabdytų. Jis pats visuomet elgiasi principingai ir pastebėjęs galimai neblaivų paspirtukininką ar dviratininką iš karto apie tai informuoja policiją. Lygiai taip pat elgiasi ir išvydęs galimai neblaivų automobilio vairuotoją.
Kurortų dviračių takai vasarą – tarsi greitkeliai
Komunikacijos specialistė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė jau septynerius metus vasaras leidžia viename iš Lietuvos pajūrio kurortų. Su šeima aktyvias pramogas mėgstanti moteris dažnai važinėja riedučiais, paspirtukais ar eina pasivaikščioti palei Baltijos jūrą besidriekančiu dviračių ir pėsčiųjų taku. Ji pastebi, jog kasmet taip judėti darosi vis pavojingiau, nes daugėja elektriniais paspirtukais ir dviračiais nesaugiai važinėjančių žmonių.
„Natūralu, kad atvažiavę į kurortus žmonės atsipalaiduoja. Kai kuriems čia galbūt yra pirma proga išbandyti elektrinį paspirtuką ar elektrinį dviratį. Neretai jie taip pramogauja išėję iš kavinių ir, tikėtina, pavartoję alkoholio. Išvažiavę į dviračiams ir pėstiesiems skirtą taką jie kartais elgiasi nesaugiai: manevruoja tarp žmonių, viršija greitį. O juk čia pilna šeimų su kūdikiais vežimėliuose ir vaikais, ant dviračių, balansinių dviratukų ir paspirtukų. Visiems jiems kyla pavojus, kai šalia važinėja jokių saugumo taisyklių nesilaikantys paspirtukininkai ir dviratininkai“, – pastebėjo pašnekovė.
Neretai paspirtukininkai ir dviratininkai važiuoja didesniu nei leidžiama greičiu, o šalmus dėvi retas kuris, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tiek ekspertai, tiek prekybininkai pastebi, kad per karantiną Lietuvos gyventojai ne tik įprato dirbti nuotoliniu būdu, bet ir vis dažniau įsigyja elektrinius paspirtukus bei dviračius. Tokios aplinkybės leidžia tikėtis, kad žmonės vis dažniau rinksis šias darnaus judumo principus atitinkančias priemones kelionėms. Tačiau kartu tai gali padidinti saugaus eismo iššūkius. Jau dabar matoma (ką pastebi iš 15min pašnekovai), kad tiek kurortuose, tiek kituose šalies miestuose daugėja šių eismo dalyvių, tad pėsčiųjų ir dviračių takuose eismo intensyvumas sparčiai išaugo.
Į augantį elektrinių judėjimo priemonių skaičių ir jų keliamus iššūkius dėmesį jau atkreipė ir Lietuvos miestų saugaus eismo komisijos. Jau dabar akivaizdu, kad miestai turės detaliai peržiūrėti įrengtas zonas, kuriuose leidžiamas mišrus pėsčiųjų ir dviratininkų eismas, bei imtis priemonių, kad būtų užtikrintas sklandus judėjimas ir eismo saugumas visiems dalyviams.
Policija: taisykles dažniau pažeidžia vyrai
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2020 metais pareigūnai išaiškino per 16 000 dviračių vairuotojų padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, 40 proc. jų buvo neblaivūs.
„Kaip rodo reali gyvenimo situacija, viešajame eisme dalyvauja tikrai nemažai asmenų, kurie važiuoja dviračiais būdami neblaivūs“, – teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos vyriausioji specialistė komisarė Daiva Žilinskė.
Pareigūnė priminė, kad paspirtuku, kaip ir riedučiais ar riedlente, važiuojantis asmuo yra pėsčiasis. Todėl paprastų paspirtukų vairuotojams galioja visi reikalavimai ir pareigos, kurie Kelių eismo taisyklėje (KET) keliami pėstiesiems.
Ne elektriniu paspirtuku, kaip ir riedučiais ar riedlente, važiuojantis asmuo yra pėsčiasis.
Tuo metu elektrinis (motorinis) paspirtukas, kurio galia ne didesnė kaip 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., yra priskiriamas prie motorinių dviračių. Vadinasi, tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis KET VIII skyriuje numatytų reikalavimų dviračių vairuotojams ir jis traktuojamas kaip dviračio vairuotojas.
Pasak pareigūnų, dažniausiai neblaivūs paspirtukus vairuoja 20-50 metų amžiaus ir vyresni vyrai. Moterų – kur kas mažiau. Apsvaigę nuo alkoholio asmenys elektrinius paspirtukus ir dviračius vairuoja visur: miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse ir rajoniniuose keliuose.
Dažniausiai neblaivūs paspirtukus vairuoja 20-50 metų amžiaus ir vyresni vyrai.
„Pavyzdžiui, 2020 m. Utenos rajone, elektriniu paspirtuku važiavusiam ir į eismo įvykį patekusiam 24 metų vaikinui nustatytas 1,66 promilės neblaivumas. Kaune 38 metų moteriai, važiavusiai šaligatviu elektriniu paspirtuku ir nuo jo nugriuvusiai, iškvietus pareigūnus nustatytas 1,38 promilės. Klaipėdoje, dviračių taku elektriniu paspirtuku važiavusiam ir nuo jo nukritusiam 44-erių vyrui nustatytas 2,04 promilės neblaivumas“, – apie realias situacijas pasakojo Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė.
Panašus girtumas nustatomas ir dviratininkams, patekusiems į eismo įvykius.
„Negali būti jokio pasiteisinimo, kad transporto priemonė vairuojama esant neblaiviam. Beveik visi pažeidėjai pareigūnams teigė žinoję, kad elgiasi netinkamai, bet manę, kad „viskas bus gerai ir nieko neatsitiks“, „nesitikėjo, kad būtent jį, dviračiu važiuojantį, gali sustabdyti policijos pareigūnai“, „važiavo, nes visai netoli tereikėjo“, – sakė D.Žilinskė. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse: piniginė bauda gali siekti nuo 80 iki 200 eurų“.
Beveik visi pažeidėjai pareigūnams teigė žinoję, kad elgiasi netinkamai, bet manę, kad „nieko neatsitiks“.
Lietuvos kelių policijos pareigūnai primena, kad visi eismo dalyviai privalo būti atsakingi, turi gerbti ne tik save, bet ir kitus, paisyti nustatytų tam tikrų elgesio normų – šiuo atveju KET. Gyvybė, gyvenimas, sveikata – vertybės, kurias jas turime saugoti ir branginti.
„Visiems eismo dalyviams pirmiausia reikia turėti protingą galvą. Nes, kad ir ką darytume ar kur būtume, „demonai kariauja“ kiekvieno mūsų prote. Kol nesuprasime ar nenorėsime įsisąmoninti, kad saugumas kelyje didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų – eismo dalyvių, tol nė vienas negalime jaustis ir būti saugūs“, – pabrėžė komisarė D. Žilinskė.
Suprasti akimirksniu: ką sako ket?
- Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodoma, kad transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurio didžiausia galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis kelių eismo taisyklių VII skyriuje nurodytų reikalavimų („Reikalavimai dviračių vairuotojams“).
- Elektrinius paspirtukus Lietuvoje nuomojančios bendrovės taip pat primena, kad paspirtukai – ne tik pramoga, bet ir transporto priemonė, dalyvaujanti eisme. Bendrovė ragina pranešti apie galimai neblaivius asmenis, vairuojančius elektrinius paspirtukus. Gavus pranešimą apie apie tokius pažeidimus, klientų paskyros blokuojamos – taip apribojama galimybė KET nesilaikantiems asmenims toliau naudotis bendrovės paslaugomis. Bendrovė bendradarbiauja ir su policija: suteikia visą reikalingą informaciją apie eismo įvykius, kuriuos dalyvavo neblaivūs paspirtukais važiavę asmenys.
Brangink gyvybę. Gerbk kitus kelyje
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija
