„Tokio matuoklio principas paprastas – aiškina Vidmantas Pumputis, Saugaus eismo skyriaus vedėjas Susisiekimo ministerijoje. – Jis būtų įrengtas ten, kur priešingos krypties eismo juostas atskiria ištisinė linija. Ir jeigu vairuotojas persirikiuotų kirsdamas ištisinę liniją, būtų padaryta nuotrauka, kur šis faktas matytųsi.“
Numatė ir išimtį
Pašnekovas pabrėžia, kad minėtoms aplinkybėms numatyta ir išimčių. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai eismo juostoje sustojusi sugedusi transporto priemonė ir šią reikia apvažiuoti. Anot V.Pumpučio, matuoklis tokiu atveju nuotrauką darys tik tuo atveju, jei apvažiuojant kliūtį bus viršijamas atkarpoje leidžiamas greitis.
„Europoje tokioms situacijoms galioja sąlyga, nurodanti, kad kliūtis turi būti apvažiuojama 50–60 km/val. greičiu, bet mes Lietuvoje pradžioje „prisirišime“ prie leistino greičio ir vėliau matysime, ar reikia tai koreguoti“, – akcentavo Saugaus eismo skyriaus vedėjas.
Ten, kur pavojingiausia
Pasak V.Pumpučio, tikslių vietų, kur bus įrengti naujoviški matuokliai, dar nėra, mat nepradėtos nė pirkimo procedūros. Visgi specialistas akcentuoja, kad tokia matavimo įranga pirmiausia atsiras ten, kur yra didžiausi avaringumo rodikliai.
„Jų bus ir tose atkarpose, kur vairuotojui gal ir atrodys, kad kelias lygus, matomumas geras ir lenkti nepavojinga, bet eismo juostos atskirtos ištisine linija, mat kelyje – daug nuovažų į šalutinius kelius, gatves“, – pavyzdį pateikė pašnekovas.
Jo teigimu, iki 2022 m. Lietuvoje turėtų būti įrengta bent 20 tokių matuoklių.
Baudos – nusižengusiems šiurkščiausiai
Saugaus eismo skyriaus vedėjas pasakojo, kad iki 2020 m. numatyta ir sektorinių bei stacionarių greičio matuoklių plėtra. Jis pabrėžė, kad kelerius metus vis minimi sektoriniai greičio matuokliai veikia ir dabar, tačiau kuriama sistema, užtikrinsianti reikiamą gautų duomenų apdorojimą ir perdavimą policijos pareigūnams.
„Pažeidimai matomi ir duomenų srautas labai didelis, informacijos daug, todėl norima užtikrinti, kad su duomenimis būtų spėjama susidoroti“, – aiškino V.Pumputis.
Kalbant apie sektorinius greičio matuoklius, fiksuojančius vidutinį greitį, patys šiurkščiausi pažeidimai identifikuojami ir pažeidėjai gauna kvietimą atvykti pas pareigūnus.
Jo žodžiais, šiandien sektorinių greičio matuoklių informacija pasitelkiama tuomet, kai vairuotojo vidutinis greitis stebimoje atkarpoje leistiną viršija 50 km/val. ir daugiau.
„Patys šiurkščiausi pažeidimai identifikuojami ir pažeidėjai gauna kvietimą atvykti pas pareigūnus. Tiesa, atvejai vienetiniai“, – atskleidžia pašnekovas.
Jis skaičiuoja, kad dabar Lietuvoje yra 50 atkarpų, kurios stebimos sektorinių greičio matuoklių. Per ateinančius dvejus metus jų skaičius turėtų išaugti iki 100, o iš viso tokių atkarpų bus 200.
Anot jo, į amžiną klausimą – ar tokie matuokliai atsiras autostradose – atsakymo kol kas nėra, mat tai priklausys nuo pačių vairuotojų elgesio. Šiuo metu įrengti tokius matuoklius greitkeliuose tikslo nėra, mat avaringumo statistika čia ganėtinai gera.
Pasveria ir per sunkius – suranda
Kalbant apie stacionarius greičio matuoklius, V.Pumputis sako, jog Susisiekimo ministerija numačiusi per ateinančius porą metų, iki 2020 m., jų skaičių padidinti iki 400 vienetų. Iki šios datos numatyta keliuose įrengti ir 37 daugiafunkcius pažeidimų registravimo prietaisus.
Pastarieji, sako V.Pumputis, geba „pastebėti“ ne vieną parametrą: užfiksuoti, ar automobilis apdraustas, ar turi galiojančią techninę apžiūrą, tikrina, ar nėra kitų pažeidimų, taip pat – geba pasverti važiuojantį automobilį ir nustatyti, ar neviršijamas leistinas svoris.
Pastarasis pažeidimas, sako pašnekovas, itin aktualus kalbant apie krovininį transportą, todėl yra fiksuojamas jau ir dabar. Daugiafunkciai matavimo įrenginiai geba pasverti važiuojančio vilkiko su puspriekabe ašis ir nustatyti, ar neviršijama leistina riba.
„Svorio fiksavimo davikliai labai jautrūs, todėl gali tiksliai pasverti, kiek kuri ašis apkrauta. Jeigu leistina riba peržengiama, fiksuojama, kuris tiksliai automobilis padarė pažeidimą ir tikrinantiems pareigūnams žinoma, kurią transporto priemonę konkrečiai tikrinti. Jau yra ne vienas atvejis, kai buvo skirtos baudos už šį pažeidimą“, – akcentavo V.Pumputis.
