Apie tai, kaip kelyje „nevirduliuoti“ bei ko dažnai nežino pradedantieji vairuotojai – interviu su vairavimo instruktoriumi.
– Kaip vairavimo mokyklos į gatves išleidžia naujus vairuotojus? Kiek dėmesio skiria ne tik techninei vairavimo daliai, bet ir eismo kultūros suvokimui, emocijų valdymui?
– Jei bendrai, aš vertinčiau, kad situacija yra bloga. Pirmiausia, pas mus nesutvarkyta mokymo sistema. Mes Lietuvoje akcentuojame tą, vadinamąją, šaltąją dalį ir orientuojamės į vienkartinį mokymą – nėra jokio tęstinio darbo, nors visuomet visose srityse kalbame apie mokymosi visą gyvenimą principą. Informacija nuolat kinta ir šiandien išmokti to, ko reikės po 10 metų, yra neįmanoma. O pas mus manoma – baigiau testus, gavau teises ir daugiau manęs netrukdykite.
Pas mus manoma – baigiau testus, gavau teises ir daugiau manęs netrukdykite.
Vairavimas nuo to, koks buvo XX a. viduryje ar pabaigoje, pasikeitė – jis tapo socialiniu reiškiniu. Juk mes nevažiuojame dykumoje, mes dalyvaujame eisme, o pas mus visi pradedantieji mano, kad mokėti vairuoti yra išmokti judėti automobiliu pirmyn-atgal ar įjungti pavarą, atleisti sankabą. Bet yra kitaip – mums reikia dalyvauti eisme: mokėti rikiuotis, važiuoti žiedinėmis sankryžomis, keliauti po Europą. Tad jei norime suprasti, kas yra šiuolaikinis eismas, turime nagrinėti jo socialinę-psichologinę dedamąją.
Norint kultūringai vairuoti, reikia mokėti spręsti kasdienes situacijas – kokį socialų, saugų sprendimą jūs priimsite vienoj ar kitoj eismo situacijoje.
Tad užduotis čia – kaip išmokyti to žmogų, kuris moka tik techninę dalį: parkuotis, nuvažiuoti iš taško A į B. Pirmiausia reikia edukuoti, kas yra vairavimas, nes žmonės to nežino. Žmonės supranta vairavimo technikos dalį, o juk vairavimas – tai sociali dalis.
– Kokie galėtų būti praktiniai patarimai, kaip būti geranoriškais ir supratingais eisme? Kaip valdyti savo emocijas?
– Dažnai žmogus sako – man nesigauna, nes aš bijau, aš susijaudinęs. Tai suprantama, bet mes dažnai norime labai greitų sprendimų, tai yra – „vienos tabletės“ principo. Norime nusipirkti vieną tabletę nuo visų ligų ir jau atėję į kitą vairavimo pamoką nebesijaudinti.
Bet čia reikia dirbti – suprasti, kad ir pati vairavimo pamoka yra socialus darbas, galiausiai, ne visi vairavimo instruktoriai patys moka dirbti su emocijų valdymu.
Reikia suprasti savo emocijas ir jų priežastį.
Reikia suprasti savo emocijas ir jų priežastį – ar bijoma kažką netinkamo padaryti, tarkime, atsitrenkti į stulpą, ar mokinys perfekcionistas ir jam viską reikia padaryti aukščiausiu lygiu.
– Gal turite pavyzdžių, kaip elgtis įvairiose situacijose?
– Pas mus daug kas šokinėja per juostas, nesilaiko taisyklių. Kodėl? Nes nuoširdžiai tiki, kad važiuodamas mažu atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio, jis kovoja su kamščiu. Tačiau nesupranta, kad jis daro priešingai – jis taip sukuria kamščius.
Vairuotojai dažnai pamiršta, kad kelionės laikas mieste nepriklauso nuo važiavimo greičio. Jei tu važiuosi 20 km/h greičiau, tai nereiškia, kad tu ir atvažiuosi greičiau. Tokius dėsnius reikia suprasti. Dažniausias skubėjimo vaistas – tiesiog išvažiuoti anksčiau.
Aš manau, kad daugelis pykčių ir baimių kyla dėl nesuvokimo, kaip vyksta eismas. Suvokdami, kas darosi eisme, vairuotojai mažiau jaudintųsi. Tad aš čia kaip mokytojas matyčiau galimybę – pirmuoju etapu išmokyti vairavimo technikos, antruoju etapu – įgyvendinti tęstinius mokymus po 2 metų, aiškinant tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, fantominis kamštis, kuris susiformuoja eismo dalyviams chaotiškai keičiant eismo juostas.
– „Spinter tyrimai“ atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo duomenis, vairavimo kultūrą Lietuvoje gyventojai vertina tik kiek daugiau nei patenkinamai – 6 balo iš 10 galimų. Kiek balų jūs skirtumėte?
– Aš įvertinčiau 5 balais. Visų pirma, mes skirtingai suvokiame kultūrą – didesnė dalis vairuotojų, paklausti apie eismo kultūrą, vertina mandagumo apraiškas – mane praleido kamštyje, išvažiuoti iš kiemo. Aš pritarčiau – mandagumo apraiškų – vis daugiau, ir jų daugėja.
Bet aš įžvelgiu kitą dalyką – kultūra, mano nuomone, yra reiškinio visuma. Kalbant apie eismą – tai ir eismo taisyklės, ir pažeidimai, ir avaringumas. Tad turime žiūrėti, ar pažeidimų ir avarijų, kuriuose būna sužeisti ar žūsta žmonės, skaičius mažėja. Bet ką aš girdžiu – avarijų nemažėja, greičio pažeidėjų daugėja – žmonės pažeidžia įstatymą, ta negalime konstatuoti, kad kultūra auga.
Bendrąja prasme, kultūros augimą galėsime konstatuoti tada, kai policija paskelbs, kad šiemet, palyginti su pernai, visi avaringumo parametrai sumažėjo
Aš manau, kad kultūros gerėjimo galima siekti dviem būdais – kaip negalima sriubos tik supilti ir sumaišyti, o ją reikia ir išvirti, taip pat ir su eismu – reikalinga ir edukacija, ir mokymo sistema, tai yra, tęstiniai mokymai.
Ačiū už pokalbį.
Lietuvos transporto saugos administracija šiuo metu vykdo iniciatyvą „Nevirduliuok“, kurios tikslas – skatinti kultūringą vairuotojų elgesį keliuose ir supratingumą bei pagarbą kitiems eismo dalyviams. Nevirduliavimas reiškia pagarbą, savikontrolę, sąmoningumą ir geranoriškumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Šios iniciatyvos metu gilinamasi į nekultūringo vairavimo priežastis ir pasekmes, bei siūloma būdų, kaip išlaikyti pagarbą kitiems eismo dalyviams ir išlikti ramiam kelyje.
Daugiau informacijos – Nevirduliuok.lt.
