Remonto ir kelio atnaujinimo darbus šiais metais planuojama vykdyti septyniuose automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose, kurių bendras ilgis sudaro beveik 23 km. Planuojama, kad kovo pabaigoje–balandžio pradžioje darbai prasidės šešiuose automagistralės ruožuose, o vasaros pradžioje – dar viename.
Kurie automagistralės ruožai bus tvarkomi
Važiuojant iš Vilniaus pajūrio link bus tvarkomi ruožai nuo Grabuciškių iki Neveronių (83,427–87,14 km ir 87,66–89 km). Šiame ruože darbai turėtų prasidėti kovo pabaigoje. Ruože nuo Antakalnio iki Rumšiškių (70,935–80,51 km) (planuojama, kad darbai turėtų prasidėti birželio pradžioje).
Važiuojant iš pajūrio Vilniaus link, paprastojo remonto darbai vyks ruože nuo Paparčių iki Sausinės (107,254–108,66 km ir 108,71–111,614 km (kilometrai nurodyti nuo Vilniaus). Dar vienas tvarkomas ruožas prasidės iškart pravažiavus Žiežmarius Elektrėnų link (57,231–58,3 km ir 58,6–61,511 km (kilometrai nurodyti nuo Vilniaus).
Minėtuose automagistralės ruožuose asfalto danga yra susidėvėjusi, joje atsiradusios pažaidos ir defektai, pvz., plyšiai, plyšių tinklai, provėžos ir pan. Remonto metu kelyje bus sutvarkyti visi minėti defektai, pilnai pakeičiant asfalto dangą bei taip prailginant kelio naudojimo laikotarpį, tvariais sprendimais užtikrinant saugias ir komfortiškas važiavimo sąlygas.
Vykstant paprastojo remonto darbams, daugumoje ruožų eismas bus kreipiamas į kitą automagistralės pusę ir vyks 4 eismo juostomis. Užtikrinant didesnę eismo saugą, priešingos eismo krypties srautai bus fiziškai atskirti taikant inžinerines priemonės. Ruožuose, kuriuose vyks darbai, maksimalus leistinas greitis bus ribojamas iki 70 km/val.
Paprastojo remonto darbai vyks ir magistraliniame kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas. Bus sutvarkytas apie 5 km ilgio ruožas šiame magistraliniame kelyje (27,026–32,001 km).
Kovo pradžioje darbai pradėti prasčiausios būklės magistraliniame kelyje Vilnius–Utena – tvarkomas beveik 30 km kelio ruožas nuo Molėtų iki Utenos. 2023 m. spalio mėn. buvo pradėti darbai šio magistralinio kelio ruože Utenos mieste. Čia darbus planuojama baigti šių metų III ketvirtyje.
Intensyvūs darbai vyksta magistraliniame kelyje „Via Baltica“. 2023 m. rekonstruota 12,5 km ilgio magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpa ir pradėti darbai techniškai sudėtingiausioje ir ilgiausioje, beveik 16 km siekiančioje atkarpoje. Šiais metasi planuojama pradėti rekonstruoti ir paskutinį šio magistralinio kelio ruožą iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Viso apie 40 km „Via Baltica“ kelio rekonstrukcijos darbų pabaiga numatyta 2025 m.
Iš viso per praėjusius metus „Via Lietuva“ atnaujino beveik 30 km magistralinių šalies kelių. Paskutinį kartą tokie darbų tempai didžiausio intensyvumo Lietuvos keliuose buvo fiksuoti prieš dešimtmetį.
„Šiemet toliau bus tęsiami šalies pagrindinių arterijų – automagistralių tvarkymo darbai. Pagrindinėje Lietuvos automagistralėje A1 Vilnius-Klaipėda pernai buvo sutvarkyta daugiau nei 14 km, šiemet planuojama sutvarkyti apie 23 km dangos. Be to, A1 magistralėje šiemet bus baigtos A. Miškinio tilto per Nerį Kaune statybos bei pradėta tilto per Kruną rekonstrukcija“, - sako susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Anot „Via Lietuva“ vadovo Mariaus Švaikausko, visuomenės lūkestis – patogios ir saugios kelionės. „Via Lietuva“ tikslas – atliepti šiuos lūkesčius, ką bendrovė jau kelintus metus iš eilės nuosekliai daro. Darbai pradedami ankstyvą pavasarį, jie suplanuoti taip, kad nenusikeltų į kitus metus, o būtų baigti iki žiemos.
„Kasmet, prasidėjus pavasariui, keliuose prasideda remonto darbai. Deja, keliai dėvisi, juos būtina tvarkyti, o laikas, kada galima tai daryti, yra ribotas. Kasmet kelio darbai grįžta ir į automagistralę Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Tai vienas iš intensyviausio eismo kelių, todėl kelio darbai čia – neišvengiami. Pernai šioje automagistralėje buvo sutvarkyti penki ruožai, kurių bendras ilgis sudarė daugiau nei 14 km. Šiais metais planuojama sutvarkyti dar apie 23 km,“ – apie darbų tęstinumą vienoje iš intensyviausių šalies automagistralių kalba „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.