Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nufilmuota Šiauliuose: kodėl pėsčiasis žengia po automobiliu, o automobilis važiuoja ant pėsčiojo?

Pėsčiųjų perėja yra ta vieta, kur eismo dalyviai turi itin saugoti vieni kitus. Žvelgiant pėsčiojo, kuris yra labiau pažeidžiamas, akimis – derėtų pačiam saugotis. Tačiau Šiaulių apskrities policijos paviešinta filmuota medžiaga įrodo, kad kartais perėjose negalioja nei dėmesingumo, nei savisaugos instinktai. Kaip tą paaiškintų ir kokią išeitį siūlytų patyręs kelių policininkas Teisutis Beržinskas?
Įvykio vietoje
Įvykio vietoje: užfiksuota akimirka, kai automobilis parbloškia pėsčiąjį / Kadras iš filmuotos medžiagos

Nereikia nei prietemos ar lietaus, nei didelio greičio ar kitų rizikos faktorių, kad perėjoje įvyktų nelaimė. Kaip vasario 24 d. buvo nufilmuota Vilniaus gatvėje Šiauliuose – kartais nelaimė gali tykoti tiesiog lygioje vietoje.

Vaizdo įraše, kurį policijai pateikė gyventojai, matyti, kaip Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, partrenkiamas į kelią pėsčiųjų perėjoje išėjęs jaunuolis.

Ką čia tirti, jei veiksmas vyksta perėjoje? Tačiau tyrėjai neskuba daryti kategoriškų išvadų: „Kaltė gali būti abipusė.“

15min Šiaulių apskrities policijoje sužinojo, kad dėl šio beveik trijų savaičių senumo įvykio pareigūnai dar atlieka tyrimą. Atrodytų, ką čia tirti, jei veiksmas vyksta perėjoje, kur mašina nesustoja ir tiesiog nubloškia pėsčiąjį?

Tačiau tyrėjai neskuba daryti kategoriškų išvadų: „Kaltė gali būti abipusė.“

Kol kas aišku tik tiek, kad baudžiamosios bylos vairuotojui šiuo atveju nuspręsta nekelti. Pagrindinis šio sprendimo motyvas – pėsčiojo patirtos traumos kvalifikuojamos tik kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o tie ar tas, kas šiuo atveju bus pripažintas kaltu, sulauks tik administracinės atsakomybės.

Kelių eismo taisyklėse yra atskiras skirsnis, reglamentuojantis pėsčiųjų pareigas. KET 87-asis punktas skamba taip: „Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.“

VIDEO: Šiaulių pareigūnų užfiksuota nelaimė pėsčiųjų perėjoje

„Kaip galėtumėte paaiškinti, regis, tokią visiškai nelogišką situaciją – pėsčiasis išeina prieš nestojantį automobilį, automobilio vairuotojas nesustoja praleisti pėsčiojo?“15min pasiteiravo Teisučio Beržinsko, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko.

– Kodėl atsitiko taip, kaip čia nufilmuota, konkrečiai reikėtų klausti tiek paties vairuotojo, tiek pėsčiojo. Bet mes matome tendenciją, kad ir pėstieji nesisaugo, ir vairuotojai išsiblaškę. Lemia ir oro sąlygos – rytais dar būna šaltukas, kelio danga būna apledėjusi.

– Kaip šiuo atveju vairuotojas paaiškino situaciją?

– Nenorėčiau konkrečiai atsakyti nei apie vairuotoją, nei apie nukentėjusį pėsčiąjį, nes dar vyksta tyrimas. Būtent dėl to paviešintoje filmuotoje medžiagoje yra uždengti veidai ir automobilio numeris. Galiu pasakyti tik tiek, kad čia užfiksuota situacija – pakankamai tipinė ir tendencinga.

Kiekvienas savo mintyse paskendęs. Būna, kad pėsčiasis eidamas su kažkuo kalbasi, per perėją eina nusisukęs ir net nežiūri į automobilius. Vairuotojas irgi galvoja tik apie tai, kad jis skuba į darbą.

Anksčiau pėstieji neturėdavo pareigos įsitikinti, ar bus saugu pereiti gatvę, tai dabar jau keletą metų jie tą pareigą turi. Bet, kaip matome, yra dalykų, kurie jų dėmesį blaško. Pavyzdžiui, naujos technologijos, esančios telefonuose. Kartais nelaimę iš dalies lemia ir oro sąlygos – tiesiog eina žmogus užsimutūriavęs šaliką, užsidėjęs gobtuvą, ir prasčiau mato aplinką, neįsitikina saugumu.

Anksčiau kalti buvo vien vairuotojai. Bet dabar ir pėstiesiems atsirado pareiga įsitikinti saugumu perėjose.

– Ar galima įsivaizduoti, kad tokiose situacijoje policija nubaustų ne tik vairuotojus, bet ir nukentėjusius pėsčiuosius? Galbūt, pareigūnų požiūriu, silpnesnę ir nukentėjusią pusę užtenka tik pabarti, įspėti?

– Įmanoma! Apie tai aš ir kalbėjau – anksčiau kalti buvo vien vairuotojai. Bet dabar ir pėstiesiems atsirado pareiga įsitikinti saugumu perėjose. Pėsčiojo pareiga įvertinti, ar vairuotojas gali sustoti, ar užtenka jam atstumo sustoti. Kas to nepadaro – rizikuoja būti nubaustas.

Pėsčiasis taip pat yra eismo dalyvis. Tarp vairuotojo ir pėsčiojo perėjoje turi būti abipusis santykis. Jie abu turi būti įsitikinę, kad eismas vyksta saugiai. Idealiausias įrankis yra akių kontaktas. Kai pėsčiasis mato, kad vairuotojas jį mato, ir atvirkščiai.

– Abipusės atsakomybės ir abipusės kaltės principai yra suprantami. Bet ar teoriškai įmanoma, kad nelaimei įvykus pėsčiųjų perėjoje, nubaustas liktų tik pėsčiasis, o vairuotojas būtų išteisintas? Galbūt netgi galėtų reikalauti iš kaltininko žalos atlyginimo už apgadintą automobilį ir kitokią patirtą žalą?

– Taip, tikrai taip! Visiškai įmanoma tokia situacija.

– Valdžios ir teisėsaugos atstovai dažnai paskelbia ambicingų planų apie aukų keliuose mažinimą. Didelę dalį žūstančiųjų per avarijas sudaro būtent pėstieji. Ar matote realių priemonių, kaip pėsčiuosius apsaugoti? Regis, šiuo aspektu nei technologijų pažanga, nei infrastruktūros gerinimas nėra tiek reikšmingas, kiek žmogiški faktoriai.

– Nenorėčiau su jumis sutikti, kad technologijos nėra itin reikšmingos. Čia visas kompleksas priemonių, apie kurį galima kalbėti labai ilgai. Nuo valytuvų darbo ir langų švarumo – iki padangų pripūtimo lygio. Viskas turi įtakos tam, kaip valdoma mašina, per kiek laiko ji sustoja ir t.t.

Žūčių skaičių lemia viskas – pradedant naujomis technologijomis automobiliuose. Pavyzdžiui, yra pažangi sistema, eisme atpažįstanti pėsčiuosius ir galinti pati sustabdyti automobilį. Toks paprastas dalykas, kaip padangų protektorius, irgi lemia, per kiek stabdomas automobilis sustoja.

Šiaulių apskrities VPK nuotr./Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Teisutis Beržinskas
Šiaulių apskrities VPK nuotr./Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Teisutis Beržinskas

Šiauliuose mes bandome išskaičiuoti pavojingiausias vietas, kur didesni srautai, Įdiegti ten plato (vadinamąsias iškiliąsias) perėjas, saleles, geresnį apšvietimą, kitas naujoves. Pernai buvo įrengta 15 salelių Šiaulių mieste. Šiais metais vėl panašus skaičius numatomas. Būtent šioje perėjoje, kur partrenktas pėsčiasis, yra numatyta įrengta pėsčiųjų salelę. Kita vertus, reikia pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju ji būtų neapsaugojusi.

Bet iš esmės visos šios priemonės duoda rezultatą, gal tik ne taip greitai, kaip norėtųsi. Aišku, mes galime priversti vairuotojus sustoti, įrengę kalnelius. Greitis bus mažesnis – mažesnės bus ir pasekmės. Dar galima įdiegti plato.

Žodžiu, tuos išsiblaškiusius pėsčiuosius, kiek įmanoma, apsaugom. Bet jei nesisaugos pėsčiasis, ir vairuot nebus atidesnis – neigiamos pasekmės taip ir liks.

– Jei teisingai suprantu jūsų akcentus – daugiau potencialo šviesinti juodąją statistiką matote iš vairuotojų pusės, ir iš tų, kas atsakingas už saugios eismo infrastruktūros kūrimą?

– Ir iš pėsčiųjų pusės. Tik iki jų sunkiau prieina informacija. Vairuotojų mokymas, švietimas irgi turi būti taikomas nuo mažens.

Esu šalininkas, kad mokyklose būtų privalomi saugaus eismo užsiėmimai.

Mes tą daryti bandome ir per savo saugaus eismo klasę, ir patys važinėjame po mokyklas.

Mūsų turimą saugaus eismo klasę 2017 metais 2,5 tūkst. vaikų aplankė. Ir šiais metais tikimės, kad tiek pat aplankys, nors klasėje yra tik 30 vietų.

Aš būčiau šalininkas, kad mokyklose būtų privalomi saugaus eismo užsiėmimai.

Pavyzdžiui, yra civilinės saugos užsiėmimai, bet aš asmeniškai per visą gyvenimą šių įgūdžių beveik nepanaudojau.

O eisme mes dalyvaujame visą gyvenimą – nuo gimimo iki paskutinio atodūsio. Esame tai keleivis, tai vairuotojas, tai dviratininkas, tai pėsčiasis. O žinių apie tai mes gauname, galima sakyti, pripuolamai, atsitiktinai – gal kas nors kažką pasakė, o gal nepasakė, gal paaiškino, o gal nepaaiškino.

4 iš 7 žuvusiųjų – pėstieji

Šiaulių apskrities policijos duomenimis, daugėja eismo nelaimių, kai pėstieji partrenkiami pėsčiųjų perėjose. Todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pastaruoju metu buvo sugriežtinę vairuotojų bei pėsčiųjų kontrolę.

Šiaulių apskrityje nuo metų pradžios jau žuvo 7 žmonės, iš jų 4 pėstieji. Akcentuotina, kad remiantis pastarųjų 2 metų statistika, apie 66 proc. eismo įvykių – susidūrimų su pėsčiaisiais – įvyksta šviesiuoju paros metu.

Vasario 16-28 dienomis, vykdant pėsčiųjų ir vairuotojų elgesio prie pėsčiųjų perėjų kontrolę, administracinėn atsakomybėn buvo patraukti 27 vairuotojai, nevykdę vairuotojų pareigos pėstiesiems, taip pat 50 pėsčiųjų, kurie gatvę perėjo ne pėsčiųjų perėjoje ar degant draudžiamam šviesoforo signalui. Prevencinės priemonės metu, KET pažeidimams fiksuoti buvo naudota turima stacionari ir mobili vaizdo fiksavimo įranga.

Atkreiptinas dėmesys, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Kelių policija primena, kad nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų, už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?