Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nulinė greičio matuoklių tolerancija: naudinga, žalinga ar nereikalinga?

Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje vyko greičio matavimo akcija, kurios metu stacionarūs greičio matuokliai veikė be tolerancijos ribos. Jeigu paprastai ji, neoficialiais duomenimis, siekia 20 km/val., tai rugsėjo 1-6 dienomis vairuotojai tapo „fotomodeliais“ ir pro radarą pravažiavę 3 km/val. greičiau nei leistina (2 km/val. – stacionaraus radaro paklaida).
Eismo_įvykių_Lietuvoje_statistika
Eismo įvykių Lietuvoje statistika

Greitį viršija, tačiau daužosi rečiau

Pirmą kartą tokia akcija vyko balandžio mėnesį. To mėnesio 13-19 dienomis visoje Europos Sąjungoje buvo vykdoma griežta greičio kontrolė, o vieną dieną visi greičio matuokliai veikė be tolerancijos. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės M.Kazanovič, po praėjusios akcijos pastebėta, kad vairuotojai nelinkę mažinti greičio, tačiau jų atsakingumas pamažu auga.

Tai, kad  greičio viršijimo atvejų nemažėja, sąlygoja ir pakankamai sudėtingas nuobaudos skyrimo mechanizmas.

„Tai, kad  greičio viršijimo atvejų nemažėja, sąlygoja ir  pakankamai sudėtingas nuobaudos skyrimo mechanizmas, ir nepakankama eismo kultūra, nepakankamas eismo dalyvio, kaip saugaus eismo sistemos dalies, vaidmens suvokimas“, – teigia M.Kazanovič.

Kita vertus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateikiamoje sausio-birželio mėnesių avaringumo statistikoje nesunku įžvelgti tendenciją, kad eismo įvykių ir juose sužalojamų žmonių skaičius 2015-aisiais, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo, tačiau žuvusiųjų skaičius gerokai mažesnis.

Įdomu, kad balandį, kurio vieną savaitę buvo aktyviai matuojamas greitis, tiek eismo įvykių, tiek juose sužeistųjų ar žuvusiųjų skaičius 2015-aisiais yra gerokai mažesnis nei pernai.

Eismo įvykiai
Mėnesis 2014 m. 2015 m. Pokytis proc.
Sausis 234 260 11,11
Vasaris 185 193 4,32
Kovas 210 200 -4,76
Balandis 280 249 -11,07
Gegužė 267 298 11,61
Birželis 304 302 -0,66
Viso per 6 mėn. 1480 1502 1,49
Žuvę eismo įvykiuose
Mėnesis 2014 m. 2015 m. Pokytis proc.
Sausis 28 21 -25,00
Vasaris 15 21 40,00
Kovas 14 12 -14,29
Balandis 16 15 -6,25
Gegužė 16 11 -31,25
Birželis 30 17 -43,33
Viso per 6 mėn. 119 97 -18,49
Sužeisti eismo įvykiuose
Mėnesis 2014 m. 2015 m. Pokytis proc.
Sausis 265 323 21,89
Vasaris 219 264 20,55
Kovas 255 229 -10,20
Balandis 342 287 -16,08
Gegužė 324 367 13,27
Birželis 360 365 1,39
Viso per 6 mėn. 1765 1835 3,97
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Prasidėjus mokslo metams prasidėjo ir spūstys Vilniuje
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Vilnius

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistės, prie avaringumo rodiklių mažėjimo prisideda tiek nuobaudos dydis, tiek ir jos neišvengiamumas.

„Vienas iš nuobaudos tikslų – auklėti pažeidėją ir atgrasyti aplinkinius nuo tokių veiksmų, nuo teisės pažeidimų. Net ir menkiausia nuobauda, jei bus išvengiama, padarys šiuos tikslus nepasiekiamais. Pamažu vairuotojai turi suvokti, kad bet koks greičio viršijimas yra pavojingas ir baudžiamas“, – tvirtino specialistė.

Ji svarstė, kad siekiant tolimesnio eismo saugumo situacijos gerėjimo, galima mąstyti ne tik apie baudų didinimą vairuotojams. Kitas variantas – automobilio savininko, kad ir juridinio asmens, atsakomybė už jam priklausančiu automobiliu padarytą pažeidimą. 

„Reikšmingas ir veiksmingas būtų visų galimų socialinių lengvatų bei valstybės teikiamų paslaugų ribojimas“, – teigė M.Kazanovič. 

Jau dabar yra įteisinta, kad nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą nesusimokėjęs asmuo negali savo vardu įregistruoti transporto priemonės ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimo, tačiau artimiausiu metu šios sankcijos gali būti plečiamos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?