Temas siūlykite gazas@15min.lt
Baudos – minimalios
Diskutuoti apie nulinę toleranciją greičio viršijimui pradėta, kuomet savivaldybėms rengiant darnaus judumo planus kilo klausimas, kaip kontroliuoti greičio viršytojus zonose, kuriose greitis bus ribojamas iki 30 km/val.
„Taip gimė toks pasiūlymas taikyti finansines sankcijas viršijusiems greitį iki 10 km/val. Žinoma, jos būtų nežymios, galbūt iki 10-12 eurų. Jei prasižengtų pirmą kartą – galbūt būtų taikoma pusė baudos. Taip pat reikėtų įvertinti prietaisų paklaidą, kurią kiekvienas prietaisas turi“, – sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis.
Daugeliui vairuotojų kyla klausimas: kaip žinoti, kad greitis nėra viršijamas, kuomet kalbama net apie 1 km viršijimą ir baudą už tai. Juk neretai ir spidometras rodo didesnį greitį nei yra iš tikrųjų, nes tokia yra gamintojų nuostata. Nors ir nedidelė, tačiau egzistuoja ir greičio matuoklių paklaida.
Pasak V.Pumpučio, vairuotojams padės ir papildomos priemonės (pvz., tablo), kurios rodys jų realų greitį ir leis priprasti prie naujosios tvarkos. Tad šie galės nesibaiminti dėl spidometrų ar greičio matuoklių paklaidos.
Pasak jo, Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje nėra taikomos finansinės sankcijos už minimalų greičio viršijimą.
Mieste baus griežčiau
Svarstoma taikyti skirtingas baudas tiek miestuose, tiek užmiesčių keliuose. Tikinama, kad baudos neužklups vairuotojų staiga ir šie turės laiko priprasti prie pasikeitusių taisyklių. Taip pat bus skatinamas vairuotojų sąmoningumas nesiekiant jų įbauginti sankcijomis.
„Miestuose turėtų būti taikomos gerokai didesnės sankcijos nei užmiesčio keliuose. Vienas iš variantų, kad miestuose viršijus greitį iki 10 km/val. visais atvejais grėstų bauda. Kitur – bauda arba įspėjimas, jei greitis viršijamas pirmą kartą.
Iš pradžių niekas kategoriškai nebaus. Tiesiog tolerancija pamažu mažės. Pavyzdžiui, keletą metų bus toleruojamas viršijimas iki 5 km/val., o po to – 2 km/val.“, – sako V.Pumputis.
Dar laukia konsultacijos su gyventojais, kitomis institucijomis, todėl išsigąsti neverta. Dabar tai tik žinia – kitais metais bus rengiami teisės aktai, jų pakeitimai, todėl kada ši naujovė jau bus taikoma šalies keliuose – nepatvirtinama.
Pažeidimus fiksuos išmanesnė sistema
Naujausiais Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, sektoriniai greičio matuokliai šiais metais užfiksavo 50 395 greičio viršijimo atvejus. Dažniausiai vairuotojai leistiną greitį viršijo nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą, už tokį pažeidimą baudos pasiekė jau 10 236 vairuotojus. Kiti dar laukia.
Galima tik įsivaizduoti, kiek tuomet baudų keliaus vairuotojams, pritaikius mažesnę toleranciją greičio viršijimui.
Pranešimai apie baudas vairuotojus pasiekia praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams nuo pažeidimo. Kuomet pradedama kalbėti apie nulinę toleranciją greičio viršijimui, iškyla klausimas, kaip sistema susitvarkys su tokiu dideliu srautu, tačiau ir čia planuojama naujovė.
„Dėl tos priežasties šiais metais neteikiami teisės projektai (dėl nulinės tolerancijos greičio viršijimui – aut. past.), nes turi startuoti automatinio baudų išrašymo sistema, tam priimti visi reikalingi teisės aktai. Vairuotojai gaus pranešimus ir turės galimybę susimokėti greitai ir gerokai mažesnę sumą, jei anksčiau neturėjo pažeidimų. Sistema bus pakankamai patogi, o jei vairuotojai norės ginčytis – be abejo, galės tai daryti įprasta tvarka“, – sako V.Pumputis.
Ši automatinė baudų išrašymo sistema, kai vairuotojas apie pažeidimą bus informuotas iš karto, Lietuvos keliuose turi startuoti jau šį rudenį.
Laukia dar daug permainų
Pasak V.Pumpučio, savivaldybės taip pat turės pakeisti eismo organizavimo sąlygas miestuose.
„Kai kur turės būti padidintas realus važiavimo greitis, jei kalbame apie tranzitines gatves, bet jose neturės būti galimybių pėsčiųjų ir dviratininkų eismui. Jei yra bendras skirtingų eismo dalyvių judėjimas – be abejo, greitis nebus didinamas daugiau nei 50 km, o kai kuriais atvejais galėtų būti ir mažinamas. Turės būti pertvarkomos ir gatvės, kad nebūtų trukdžių“, – sako V.Pumputis.
„Labai daug ką spręs inžinerinės priemonės: A juostų plėtra, kuriose vairuotojai fiziškai negalės lenkti ir viršyti greičio – čia nereikės net jokių sankcijų“, – optimistiškai nusiteikęs V.Pumputis.
Priešinosi ir saugos diržams
Nepasitenkinimo, anot specialisto, buvo ir įvedus privalomus saugos diržus – vairuotojai priešinosi, teisinosi, tačiau po kiek laiko jų požiūris pasikeitė. To paties tikimasi ir šioje situacijoje.
Taip pat turėtų padėti ir greičio matuoklių plėtra Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybėse.
„Rudenį turėtų atsirasti nemažai prietaisų, tad turėtų keistis ir vairuotojų elgesys. Nėra normalu, kad miesto ribose kasmet žūsta apie 25 procentus žmonių, priklausomai nuo metų laiko. Tai – zonos, kuriose neturėtų įvykti jokių mirtinų įvykių“, – tikina V.Pumputis.
Pavyzdžiui, 2018 metais miestuose žuvo 64 pėstieji, 15 iš jų – pėsčiųjų perėjose.
Bet koks greičio viršijimas yra pažeidimas
VGTU Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Vidas Žuraulis įsitikinęs, kad ir kiek būtų viršijamas greitis, tai neturi būti toleruojama.
„Jei yra numatyta tam tikra greičio riba, tai ir jos viršijimas, kad ir nedaug, yra nustatytos tvarkos pažeidimas. Šiuo atveju ar viršijama 3-4 kilometrais, ar 10-11, bet kuriuo atveju tai yra pažeidimas. Jei žiūrėtume pragmatiškai – už tai turėtų būtų atsakomybė. Žinoma, reikia neužmiršti ir paklaidų ribų. To, kaip prietaisai ir sistemos gali tiksliai pamatuoti esamą greitį“, – sako V.Žuraulis.
Tokios sistemos įvedimas, pasak eksperto, paskatintų vairuotojus būti atsakingesniais ir neverstų „skaičiuoti“ kiekvieno kilometro.
„Vairuotojai neretai daro prielaidą, kad gali viršyti greitį. Ar dėl spidometro paklaidos, po to dar šiek tiek dėl prietaisų kontrolės paklaidos. O ir dėl to, nes bauda negresia viršijus greitį iki 10 km/val. Atsiranda tuomet toks skaičiavimas, kuris su saugiu vairavimu nieko bendro neturi“, – teigia V.Žuraulis.
Pasak jo, viskas priklauso nuo vairuotojų požiūrio, o ne apribojimų ir baudų. Kol automobilį vairuoja žmogus, jis atsako už viską, kas įvyksta.
Tolerancijos pasekmės
Tokiai nuomonei pritaria ir V.Pumputis. Pasak jo, esančią toleranciją reikėtų keisti ne tik taikant baudas ar taisykles, tačiau kartu skatinti ir vairuotojus keisti esamą požiūrį.
„Tolerancija išugdė vairuotojų tokį kaip nihilizmą, t. y., dauguma viršija iki 10 km/val. Ne paslaptis, kad miestuose srauto greitis kartais ir 15 ar net 20 km didesnis nei leidžiamas, nes tai tampa natūralu. Vairuotojas žino, kad iki 10 km/val viršijimas neužtraukia baudos, iki 20 – neskausminga sankcija. Išsiugdėme tokią tendenciją, kad net miestuose greitį viršija daugelis“, – sako V.Pumputis.
Greitis – viena pagrindinių avarijų priežasčių
Pasak policijos atstovės Marijos Kazanovič, saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ir leistino greičio viršijimas yra viena pagrindinių avarijų priežasčių.
„Greičio viršijimas daro įtaką vairuotojų nesuvaldytų transporto priemonių nuvažiavimams nuo kelio, įvažiavimams į priešpriešinio eismo juostą, priešpriešiniams susidūrimams ir atsitrenkimams į kliūtis bei apvirtimams. Tokių eismo įvykių skaičius padidėjo beveik penktadaliu“, – sako M.Kazanovič.
Statistikos duomenimis, šiais metais iki birželio 30 dienos leidžiamą greitį mažiau nei 10 km/val. viršijo 442 vairuotojai, O daugiau kaip 10 km/val, bet ne daugiau nei 20 km/val., viršijo 26 591 vairuotojas.
Duomenų, kiek avarijų įvyksta viršijus leistiną greitį mažiau nei 10 km/val., policija nekaupia.
