Liepos mėnesį atliktos šalies automobilių savininkų apklausos rezultatai atskleidė, kad kas penktam vairuotojui (19 proc.) bent kartą gyvenime ir beveik dviems trečdaliams (61 proc.) respondentų kelis kartus teko susidurti su į kelią išbėgusiu laukiniu gyvūnu.
Didžiausios vairuotojų klaidos
Kaip sako vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius Sigitas Pudžemys, dažniausia vairuotojų padaroma klaida kelyje netikėtai pasirodžius laukiniam gyvūnui – neatidumas kelio ženklams. Pasak jo, ženklai dažniausiai iš anksto įspėja vairuotojus, jog kelyje gali pasirodyti laukinis žvėris.
„Pamatęs ženklą vairuotojas turėtų sulėtinti greitį, atkreipti dėmesį į įvairius rodiklius: metų, dienos laiką – ar tai prietema, sutema, galbūt šviečia saulė. Svarbu tai, jog pavasarį laukiniai gyvūnai poruojasi, todėl šiuo metų laiku būna daugiausia įvykių su žvėrimis. Taip pat vertėtų atminti, jog jie bėga ne po vieną, o bandomis. Turime tai turėti omenyje, nepasimesti. Jeigu prabėga vienas gyvūnas, galime laukti ir antro, trečio ir netgi to paties, grįžtančio atgal“, – įsitikinęs instruktorius.
Remiantis apklausos duomenimis, pasidarė aišku, jog net 74 proc. asmenų, atsidūrusių tokioje situacijoje, teigia išvengę susidūrimo su gyvūnu. O sąlyginai nedidelė dalis tvirtino patyrę stresą ar nespėję laiku sureaguoti. Pasak jų, susidūrimas su laukiniu gyvūnu kelyje ir per lėta reakcija tapo avarijos priežastimi, kai buvo apgadinta jų vairuojama transporto priemonė. O S.Pudžemys teigia, jog svarbiausias patarimas – įvertinti savo profesionalumo lygį ir pasirinkti sau saugų greitį.
Pavojų kelia pėstieji
Kita dažniausiai pasitaikanti kliūtis kelyje, – pėstieji, kertantys kelią tam neskirtoje vietoje. Apklausa rodo, jog su neatsakingu pėsčiųjų elgesiu dažnai susiduria kone trečdalis vairuotojų. O daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, jog netikėtai kelyje išvydus pėsčiąjį, jiems teko staigiai stabdyti transporto priemonę, taip rizikuojant savo bei keleivių saugumu. Tik trečdalis apklaustųjų susidūrus su važiuojamojoje dalyje netikėtai pasirodžiusiais žmonėmis spėja tinkamai sureaguoti ir išvengti nelaimės.
Anot S.Pudžemio, tokiomis situacijomis kaltės turi pėstieji, kurie nėra pakankamai atsargūs. Tamsiu paros metu jie privalo dėvėti atšvaitus, nešiotis žibintuvėlius. Instruktoriaus teigimu, pėstieji neretai linkę nesisaugoti, žengti į kelią neleistinoje vietoje, dėvi tamsius drabužius. Dažnai vairuotojo pažymėjimo neturintis pėstysis nesupranta, kad, apakintas kito automobilio šviesų ar dėl blogo matomumo, vairuotojas jo gali nepamatyti.
Kelyje pasitaikius ekstremalioms sąlygoms itin svarbus ir pačių vairuotojų elgesys, jų reakcija ir budrumas. Šlapia kelio danga, nepalankios oro sąlygos – lietus, rūkas – stipriai padidina avarijų riziką. Tokie veiksniai reikalauja atsakingo vairuotojų požiūrio į saugumą kelyje, ypač saugaus greičio pasirinkimą, mat tai yra vienas iš pagrindinių profesionalumo rodiklių. Bene pusė apklaustųjų, vairuodami ekstremaliomis sąlygomis, teigia negalėję suvaldyti automobilio, todėl išvažiavo į šalikelę, o kas antram vairuotojui dėl šlapios kelio dangos yra tekę nuslysti nuo važiuojamosios kelio dalies.
Anot profesionalo, vairuojant ekstremaliomis sąlygomis, svarbiausia tvarkingas, geros būklės automobilis. Anot jo, turi būti geri valytuvai, stiklo apipurškimo sistema, tvarkingos padangos. Antra, svarbu vairuotojo įgūdžiai ir profesionalumas. Privalu įsivertinti savo galimybes ir pasirinkti saugų greitį. Pasak instruktoriaus, jeigu vairuotojas važiuos lėčiau, spės suvaldyti transporto priemonę net ekstremaliomis situacijomis.
Visgi remiantis apklausos duomenimis, ištikus neplanuotai situacijai, kuomet automobilis ima slysti nuo kelio, siekdami išvengti nelaimingo atsitikimo, vairuotojai linkę tolygiai mažinti transporto priemonės greitį. Jie įsitikinę, jog geriau nedaryti staigių judesių ir atleisti akseleratoriaus pedalą. Be to, trečdalis vairuotojų (32 proc.) teigia kasdien besinaudojantys automobilyje integruota specialia įranga, kuri supaprastina vairavimą. Beveik tiek pat apklaustųjų tokios įrangos nėra bandę ir remiasi savo įgūdžiais bei žiniomis.
S.Pudžemys teigia, jog transporto priemonei pradėjus slysti svarbiausia nepasimesti. Dažniausiai vairuotojai nori kuo greičiau sustoti. Kritiniu atveju, automobiliui užvažiavus ant ledo ar kito slidaus paviršiaus, vairuotojas turėtų nustoti stabdyti pedalu.
2018 m. liepos mėn. 11 dienų trukusioje komercinio transporto apklausoje dalyvavo 104 asmenys.
