Klaipėdoje iš automobilių statymo rinkliavos praėjusiais metais pavyko surinkti beveik 1,5 mln. eurų daugiau nei 2021-aisiais, t. y. 3,8 mln. eurų. Rinkliavą administruojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Andrius Samuilovas tokiems rezultatams turi net kelis paaiškinimus.
2022-aisiais automobiliais į Klaipėdos centrą ar paplūdimį suvažiavę vairuotojai iš viso sumokėjo rinkliavos už 3,8 mln. eurų. Ši suma – rekordinio dydžio.
„Priežasčių, lėmusių tokį rezultatą, yra kelios. Viena – objektyvi. Keitėsi rinkliavų dydžiai. Nuo 2021-ųjų rugsėjo brango automobilių statymas pačioje brangiausioje – raudonojoje – zonoje. Nuo 90 ct iki 1,5 euro, be to, ji renkama jau ir savaitgaliais. Tačiau raudona zona nėra didelė ir vien ši aplinkybė negalėjo lemti tokių rezultatų. Nuo praėjusio sausio išaugo leidimų ir abonementų kainos. Išplėsta pigiausia – mėlynoji – zona iki Kauno gatvės pietinėje miesto dalyje ir Sportininkų gatvės – šiaurinėje. Dar vienas dalykas – stebime, kad, nepaisant degalų kainų, išaugo automobilių skaičius mieste“, – vardijo A.Samuilovas.
„Klaipėdos keleivinio transporto“ specialistai skaičiuoja, kad vienu metu Klaipėdoje mokamose zonose gali stovėti apie 7000–8000 automobilių, neskaičiuojant gyventojų transporto.
Šiais metais peržiūrėti rinkliavų dydžio neketinama. Tačiau planuojama peržiūrėti, kaip vairuotojams būtų dar patogiau iš anksto matyti aikštelių užimtumą. Jau praėjusiais metais buvo įrengtos švieslentės, kuriose matoma, kiek likę vietų automobiliams.
Renkasi programėles ir baudas
Pastebima, kad vis dažniau už automobilio stovėjimą mokama ne grynaisiais pinigais, o programėle. Tik 3 iš dešimties vairuotojų ieško monetų ir moka jomis.
Tačiau stebima ir kita tendencija: kas dešimtas vairuotojas pasirenka nemokėti už automobilio statymą, o vėliau susimokėti už administracinį nusižengimą, dar vadinamą užmaršumo mokestį.
„Žmogus atvažiuoja, pavyzdžiui, į darbą, pasistato automobilį visai dienai ir paskui jau sumoka užmaršumo mokestį. Gali būti, kad bandoma ir sukčiauti, tikėtis, kad niekas nepastebės. Tačiau kartu matome, kad išaugo nuperkamų abonementų skaičius“, – pasakojo pašnekovas.
Iš viso pernai buvo fiksuota 55 tūkst. atvejų, kai rinkliava nebuvo sumokėta.
Suprasti akimirksniu
- Neringos savivaldybė, priešingai nei Klaipėda ir Palanga, negali pasigirti geresniais rezultatais.
- 2021 metais Alksnynės poste buvo surinkta 2,922 mln. eurų rinkliavos iš automobilių vairuotojų.
- 2022-aisiais jau surinkta vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą – 2,630 mln. eurų.
- Manoma, kad tokį mažėjimą lėmė mažesni turistų srautai bei išaugę elektromobilių savininkų srautai. Šie rinkliavos nemoka.
Palangoje surinkta daugiau nei 1 mln. eurų
Didžiausiame Lietuvos kurorte – Palangoje – šiemet surinkta taip pat daugiau rinkliavos iš vairuotojų.
Užpernai Palangos savivaldybės biudžetas buvo papildytas 899 tūkst. eurų, o pernai – 1,037 mln. eurų.
Daugiau nei dešimtadaliu gausesnis aruodas siejamas su praėjusį pavasarį politikų patvirtinu sprendimu didinti rinkliavas.
Kurorte rinkliava renkama aktyviuoju turizmo sezonu: nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 d.
Štai raudonojoje zonoje mokestis didėjo nuo 1,2 euro už valandą iki 1,6.
Geltonojoje zonoje nuo 0,6 euro už valandą iki 0,8 euro. Žaliojoje – pačioje brangiausioje zonoje – dar užpernai valandai palikti automobilį kainuodavo 2 eurus, o nuo praėjusio sezono – 2,2 euro.
Surinktos rinkliavos dydis ir yra panašus proporcijai, kokia buvo didinamas mokestis.
Savivaldybės vadovai teigė, kad rinkliava bus nukreipta miesto reikmėms.
