Todėl norint pasiekti norimą tašką mieste reikia nusimatyti daugiau laiko ir apsišarvuoti kantrybe, o ypatingai neprognozuojama situacija sostinės Vilniaus gatvėse. Draudikai pažymi, kad prieššventiniu laikotarpiu ypač išauga ir eismo įvykių skaičius.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vidutinis gruodžio mėnesį registruojamų eismo įvykių žalų skaičius pastaruosius dvejus metus svyruoja apie 1550 vnt., o per vieną gruodžio dieną bendrovę pasiekia apie 50 kreipinių dėl eismo įvykiuose patirtų žalų. Vieno tokio eismo įvykio nuostoliams atlyginti skiriama išmokos suma vidutiniškai siekia apie 1300 eurų.
„Gruodžio mėnuo ir ypač paskutinė savaitė prieš didžiąsias metų šventes išsiskiria išaugančiais eismo srautais miestų gatvėse. Dovanų pirkimui ir pasiruošimui šventėms pasiekus piką, pagrindinės miestų arterijos, stovėjimo aikštelės prekybos centruose tampa perpildytos. Nors dažniausiai jose nutinka smulkūs eismo įvykiai – tokios situacijos vis tiek pareikalauja papildomų išlaidų ir gaišina laiką“, − sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Pasak draudimo eksperto, vertinant gruodžio mėnesį padieniui, didžiausias eismo įvykių skaičius registruojamas paskutinėmis dienomis prieš pat Kalėdas ir iškart po jų.
„Mūsų turimi duomenys rodo, kad gruodžio 21, 22, 23 ir gruodžio 27 ir 28 yra tos dienos, kuomet fiksuojama daugiausia eismo įvykių ir gatvėse reikia būti ypatingai budriems. Tomis dienomis gyventojai skuba tvarkyti paskutinių su šventėmis susijusių reikalų, ir vėliau po švenčių bando grįžti į kasdienybės ritmą“, − teigia A. Juodeikis.
Kaip pastebi ekspertas, pagrindinės transporto žalų priežastys – avarijos sankryžose, transporto žieduose, taip pat prekybos ir laisvalaikio centrų, kino teatrų automobilių parkavimo aikštelėse. Šventiniu laikotarpiu ypatingi traukos centrai būna Kalėdinės miestų eglės, todėl šalia jų smulkūs eismo įvykiai nutinka parkuojant automobilius, neatsargiai manevruojant, važiuojant atbulomis, atidarant dureles.
„Net jei abi transporto priemonės nejuda ir variklis neužvestas, o atidarant dureles subraižomas ar įlenkiamas kitas automobilis – tai jau yra eismo įvykis. Tokiu atveju pildoma įvykio deklaracija, o padaryta žala atlyginama pagal privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą“, – primena A. Juodeikis.
Draudimo bendrovės atstovas pastebi, kad apgadinus svetimą automobilį, jokiu būdu negalima pasišalinti iš įvykio vietos – tai užtraukia rimtas pasekmes. Nukentėjusiam asmeniui paliktas raštelis taip pat ne išeitis, nes tai nesušvelnina pažeidimo ir nepadeda išvengti administracinės atsakomybės.
Anksčiau šiais metais „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtam šalies vairuotojui arba jų šeimos nariui (28 proc.) per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą teko susidurti su situacija, kai stovėjimo aikštelėje ar priparkavus gatvėje buvo apgadintas jų automobilis.
10 proc. apklaustųjų teigė automobilio apgadinimus patyrę dar dažniau, tai yra 2-3 kartus per metus. Dažniausiai tai yra šalies didmiesčių gyventojai, rodo tyrimo rezultatai.
Pasak A. Juodeikio, smulkūs automobilių apgadinimai, kai transporto priemonės išorėje lieka pastebimi įbrėžimai ir įlenkimai ar pažeidžiama automobilio dažų danga, visų pirma yra vairuotojų atidumo ir pagarbos kitiems atspindys.
„Tai galima vadinti lakmuso popierėliu, parodančiu mūsų vairavimo kultūros lygį. Dažnu atveju tokių incidentų galima išvengti, praleidžiant ir suteikiant pirmenybę kitam vairuotojui, nesistengiant automobilio priparkuoti per arti kitų transporto priemonių. Taip pat svarbu nepalikti tuščių prekių vežimėlių ten, kur parkuojami automobiliai. Smulkių automobilių apgadinimų paprastai padaugėja prieš didžiąsias šventes ir per ilguosius savaitgalius“, − pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius A. Juodeikis.
