Pataria patekusiems į eismo įvykį: ne visada reikia kviesti pareigūnus

Ne visi vairuotojai žino, kad sukėlus ar ne dėl savo kaltės patekus į eismo įvykį ne visais atvejais būtina kviesti policiją. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas sako, kad pareigūnų prireikia atvejais, kuomet nutinka rimta avarija arba – kuris nors iš vairuotojų atsisako bendradarbiauti. Tačiau itin dažnai pakanka tik užpildyti eismo įvykio deklaraciją.
Incidentas kelyje
Incidentas kelyje / Shutterstock nuotr.

Policiją į eismo įvykio vietą kviečiame atvejais, kai: žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl įvykio aplinkybių arba sugadinto ar sunaikinto turto savininko nėra eismo įvykio vietoje.

Kitais atvejais vairuotojai gali susitarti ir užpildyti oficialią elektroninę – draudimoivykiai.lt arba popierinę deklaraciją patys, be pareigūnų įsikišimo.

Kartais gali atrodyti, kad policijos neprireiks, tačiau, nepranešus, bet pastebėjus, kad po eismo įvykio pablogėjo savijauta (t. y. atsirado aplinkybių, dėl kurių kviesti policiją reikia), galima policijai pranešti ir vėliau.

E. Oršauskas pabrėžia, kad svarbu stebėti savo savijautą ir po eismo įvykio:

„Jei abu vairuotojai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, reiškia tiek kaltininkas, tiek nukentėjęs asmuo sutarė dėl kaltės, įvertino, kad eismo įvykio metu nei jie patys, nei kiti asmenys nebuvo sužaloti, turto savininkas buvo eismo įvykio vietoje. Tačiau, jei po įvykio nukentėjęs asmuo pasijuto blogai, pajuto skausmus, jis turėtų nedelsiant kreiptis į medicininę įstaigą ir apie eismo įvykį informuoti policiją bei eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę“.

Apsvaigęs vairuotojas – pretekstas kviesti policiją

Kartais bent vienam iš eismo įvykio dalyvių kyla pagrįstų įtarimų dėl kito eismo įvykio dalyvio elgesio. Pavyzdžiui, nors gali būti sutikta pildyti eismo įvykio deklaraciją, nes dalyviai sutaria dėl kaltės, nėra sužalotų ar žuvusių asmenų, vietoje yra sugadinto ar sunaikinto turto savininkas, tačiau įtariama, kad eismo įvykio dalyvis yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų arba neturi teisės vairuoti, arba vairuoja vogtą transporto priemonę.

Shutterstock nuotr./Eismo įvykio deklaracija.
Shutterstock nuotr./Eismo įvykio deklaracija.

Tokiu atveju reikėtų neabejoti ir būtinai pranešti policijai neatsižvelgiant į tai, kad kitas dalyvis nenori to daryti, bei laikytis policijos duodamų nurodymų.

Jei kitas eismo įvykio dalyvis ketina pasprukti, naudinga įsiminti vairuotojo požymius, jo vairuotą transporto priemonę (markę, modelį), valstybinį numerį (jei turi), kitas detales.

Esant galimybei, jeigu tai nekelia pavojaus paties nukentėjusio asmens sveikatai ar gyvybei – nufotografuoti ar nufilmuoti tokį asmenį bei jo vairuotą transporto priemonę su tikslu šią informaciją perduoti policijai, pasirūpinti liudytojų kontaktiniais duomenimis.

Be deklaracijos geriau nesitarti su kaltininku

Eismo įvykiai Lietuvoje vis dar tebėra viena iš sričių, kuriose vairuotojai turi įsisenėjusį įprotį „susitarti“ be policijos. E.Oršauskas sako, kad jei kaltininkas siūlo susitarti geranoriškai dėl žalos atlyginimo nepildant eismo įvykio deklaracijos ar nepranešant policijai, labai rekomenduotina nukentėjusiam asmeniui nesutikti su tokiu siūlymu.

„Vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, eismo įvykis turi būti fiksuojamas pildant eismo įvykio deklaraciją arba pranešant policijai. Neužpildžius eismo įvykio deklaracijos, o kaltininkui pamiršus pažadą dėl geranoriško žalos atlyginimo, nukentėjusiam asmeniui bus ateityje sunku įrodyti apie įvykusį eismo įvykį ir gauti žalos atlyginimą“, – sakė pašnekovas.

Tačiau, jei užpildoma eismo įvykio deklaracija, nukentėjusiam asmeniui nedraudžiama susitarti su eismo įvykio kaltininku dėl nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo, tik toks susitarimas turėtų būti įformintas raštu ir aiškiai aprašyta, dėl ko yra susitariama.

Shutterstock nuotr./Eismo įvykio deklaracija.
Shutterstock nuotr./Eismo įvykio deklaracija.

Dalį įvykio faktų būtina užfiksuoti patiems vairuotojams

Eismo įvykio dalyviams rekomenduojama nufotografuoti įvykio vietą, transporto priemones (jų valst. numerius), dalyvavusias eismo įvykyje, taip pat jų padėtį bei kelio žymes, likusias po įvykio. Visa tai padaryti jums padės oficiali el. deklaracijos platforma draudimoivykiai.lt.

Tuo atveju, jei kaltininkas vairavo kitoje valstybėje registruotą transporto priemonę, reikėtų nufotografuoti kaltininko turimus draudimo dokumentus.

Žalos administravimo metu ypač aktualios yra nuotraukos, kai eismo įvykiai sukeliami neregistruotinomis transporto priemonėms, pvz. vairuojant elektrinius paspirtukus, dviračius, riedžius.

Shutterstock nuotr./Incidentas kelyje
Shutterstock nuotr./Incidentas kelyje

Jei eismo įvykis sukeltas transporto priemonių junginio (pvz. vilkikas su puspriekabe, lengvasis automobilis, traktorius su priekaba ir kt.), kai puspriekabė prieš eismo įvykį neatsikabino, reiktų nufotografuoti velkančiąją transporto priemonę (vilkiką, automobilį, traktorių ir kt.). – kadangi žalą, sukeltą tokio eismo įvykio metu, turi atlyginti velkančiosios transporto priemonės draudikas.

Užfiksavus aplinkybes, susitarus su kitu vairuotoju ir užpildžius elektroninę ar popierinę deklaraciją kyla klausimas, kur ją dėti ir ar būtina kopija, jeigu dokumentas – elektroninis?

E.Oršauskas teigia, kad užpildžius elektroninę eismo įvykio deklaraciją platformoje draudimoivykiai.lt, jos kopijos yra išsiunčiamos eismo įvykio deklaraciją pildžiusiems dalyviams elektroniniu paštu arba SMS žinute.

Be to, elektroninės eismo įvykio deklaracijos kopija yra automatiškai išsiunčiama ir eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovei – nukentėjusiam asmeniui belieka kreiptis į kaltininko draudiką dėl žalos atlyginimo.

Tuo tarpu, jei buvo užpildyta popierinė deklaracija, nukentėjęs asmuo, kreipdamasis dėl žalos atlyginimo į kaltininko draudimo bendrovę, kaip įrodymą apie įvykusį eismo įvykį, draudikui turi pateikti turimą eismo įvykio deklaraciją.

Pašnekovas primena, kad nepaisant to, ar po įvykio pagal įstatymą policiją kviesti būtina, ar ne, jei dėl ko nors dvejojate, nereikia bijoti paskambinti pareigūnams. Už skambutį policijai nėra baudžiama. Telefoninio pokalbio metu policija įvertins situaciją ir pati nuspręs, ar vykti į eismo įvykio vietą, ar duoti rekomendacijas/nurodymus žodžiu kaip elgtis eismo įvykio dalyviams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų