Nelaimingų įvykių kasmet – keli šimtai
Kaip numatoma Lietuvos Kelių eismo taisyklėse (KET), balandžio-spalio mėnesiais automagistralėse lengviesiems automobiliams leidžiama važiuoti ne didesniu nei 130 km/val. greičiu, o greitkeliuose – 120 km/val. greičiu. Lapkričio-kovo mėnesiais didžiausias leistinas greitis šalies automagistralėse ir greitkeliuose yra 110 km/val. Nuo praėjusių metų Vilnių ir Kauną jungiančiam keliui taip pat suteikta automagistralės kategorija.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais automagistralėse ir greitkeliuose įvyko daugiau nei 300 eismo įvykių. Per pastaruosius dvejus metus nelaimingų įvykių skaičius perkopė 620.
„Mūsų duomenys rodo, kad patirtiems nuostoliam atlygini vairuotojams išmokėjome daugiau nei 460 tūkst. eurų sumą. 2021 metais išmokėta suma net viršijo pusės milijono eurų ribą – buvo didesnė nei 570 tūkst. Taigi iš viso per paskutinius dvejus metus išmokėjome daugiau nei vieną milijoną eurų“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Avaringiausi ir nuostolingiausi ruožai
Kaip sako draudimo ekspertas, avaringiausias ruožas iš dviejų juostų automagistralių bei greitkelių yra Kaunas-Vilnius ir Vilnius-Kaunas.
„Kryptimi iš Kauno į Vilnių nelaimių įvyksta 21 proc. daugiau nei važiuojant iš Vilniaus į Kauną. Tačiau vidutinė išmoka patirtiems nuostoliams atlyginti yra 30 proc. didesnė kelyje Vilnius-Kaunas – ji siekia beveik 1900 eurų“, – draudimo bendrovės duomenimis dalinasi G. Petrikas.
Anot jo, kelyje Kaunas-Klaipėda nelaimių įvyksta daugiau nei tris kartus dažniau, lyginant su kelio atkarpa Klaipėda-Kaunas. Visgi 26 proc. didesnė vidutinė žala yra būtent kelyje Klaipėda-Kaunas.
„Tris kartus daugiau nuostolių per paskutinius dvejus metus mūsų bendrovė fiksavo ir kelio atkarpoje Vilnius-Panevėžys, lyginant su keliu Panevėžys-Vilnius“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Kas lemia avaringumą
G. Petrikas teigia, kad tokią tendenciją, kai skiriasi tam tikrų atkarpų avaringumas, gali lemti keletas aspektų.
„Viena iš galimų priežasčių yra skirtingas poilsio, degalinių skaičius tam tikroje atkarpoje. Taip pat įdomu, kad iš Klaipėdos į Kauną ar Vilnių nuostolių yra kur kas mažiau, nei iš šių didmiesčių į Klaipėdą. Galima daryti prielaidą, kad iš Klaipėdos, kur žmonės dažnai vyksta poilsiauti, vairuotojai grįžta pailsėję, būna lengviau susikoncentruoti – vairavimo kokybei poilsis yra itin svarbus, tai būtine prisiminti kiekvienam.
Taip pat įtakos žinoma turi kelio remonto darbai, kelio ženklinimas ir eismo reguliavimas, kaip kad greičio ribojimas, žvėrys. Galiausiai svarbus ir eismo intensyvumas – daugiau eismo įvykių automagistralėse skaičiuojame penktadieniais po darbo valandų, sekmadienio popietę. Taip pat svarbūs intensyvūs ruožai, kaip kad atkarpa, einanti pro prekybos centrą „Mega“ Kaune – ten įvykių taip pat pastebime daugiau“, – dalinasi Giedrius Petrikas.
Svarbu susikoncentruoti ir gerbti kitus
Anot jo, važiuojant ilgas kelio atkarpas, kiekvienas vairuotojas turėtų nepamiršti vis sustoti poilsio aikštelėse – net kelios minutės turi didelės įtakos geresnei koncentracijai. Taip pat greitkeliuose, automagistralėse lengva viršyti greitį – to taip pat vertėtų nedaryti ir laikytis KET, nes lengva susidurti su žvėrimis, ypač artėjant intensyviausiam jų migracijos laikotarpiui.
„Žinoma, visada svarbi yra vairavimo kultūra, pagarba vieni kitiems, ypač jei eismas yra intensyvus – atkreipkite dėmesį, kas vyksta aplink: šalia eismo juostoje, prieš ar už jūsų, nepamirškite stebėti greitėjimo juostų“, – dėmesį atkreipia draudimo bendrovės ekspertas.
