Anot lenktynininko Manto Matukaičio, labiausiai vairuotojus blaško mobilieji telefonai. Deja, ne kiekvienas supranta, kokia svarbi yra ta sekundės dalis, kai dėmesys nukrypsta kitur. 15min kalbinta psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė Laura Šeibokaitė paaiškino, kad gebėjimą susikoncentruoti galima išlavinti.
Labiausiai blaško mobilieji telefonai
Išsiblaškymas, anot lenktynininko M.Matukaičio, ypač jaučiamas dabar, tačiau dar daugiau chaoso įneša neatsakingas vairuotojų elgesys – pašalinė veikla, kaip pavyzdžiui, naršymas išmaniajame telefone, ieškant kalėdinių dovanų artimiesiems.
15min kalbintas lenktynininkas, paklaustas, kas jam padeda išlaikyti dėmesį vairuojant atviravo: „Už vairo išsiblaškęs būnu pakankamai retai, nes man – tai didelis malonumas, todėl stengiuosi nieko kito neveikti ir galvoti tik apie vairavimą. Automobilyje praleidžiame išties nemažai laiko, tačiau manau, kad daugelis kokybiškam vairavimui ir saugumui kelyje skiria per mažai dėmesio.“
Anot pašnekovo, naudojimasis mobiliaisiais telefonais – problema, nė kiek ne mažiau svarbi kaip ir per didelis greitis. „Žinoma, – pridūrė jis, – dažniausiai tai nelemia tragiškų pasekmių, tačiau sukelia nedideles avarijas, prisideda prie spūsčių, apkartinančių kasdienybę, formavimosi.“
Naudojimasis mobiliaisiais telefonais – problema, nė kiek ne mažiau svarbi kaip ir per didelis greitis.
Būtina suprasti, kaip veikia automobilis
Kodėl esame tokie išsiblaškę ir sėdėdami už vairo užsiimame pašaliniais darbais? M.Matukaičio nuomone, žmonės dažniausiai nesupranta, kad vairavimas – 100 proc. dėmesio reikalaujanti, itin atsakinga veikla. Be to, pasak jo, tikrai ne kiekvienas supranta, kaip stipriai esame priklausomi nuo fizikos dėsnių.
„Aš, kai pradėjau lenktyniauti, ėmiau visiškai kitaip vairuoti gatvėse. Kas pasikeitė? Visų pirma, supratau, kaip svarbu teisingai laikyti vairą, t.y. ties 3 ir 9 valandomis. Be to, suvokiau, kokia svarbi yra guma, lemianti automobilio sukibimą su žeme.
Didelis automobilis yra apie 1,80 m pločio ir 4 m ilgio. Toks, beveik 2 t sveriantis automobilis į kelią remiasi vos A5 lapo dydžio plotu. Svarbu suprasti, kad šis plotas turi būti kokybiškas. Dabar man net minčių nekiltų pirkti prastas, nudėvėtas padangas“, – pasakojo lenktynininkas M.Matukaitis.
„Skiriasi ir greičiai, – pridūrė jis, – lenktyniniai automobiliai turi specialią saugumo įrangą, kurios įprastose transporto priemonėse nėra, todėl suprantu, kad gatvėse esame daug mažiau apsaugoti negu trasoje. Akivaizdu, kad ir greitis turi būti žymiai mažesnis.“
Aš galiu drąsiai prisipažinti, kad gerai vairuoti dar nemoku.
Vairuotojai per daug savimi pasitiki
Kaip pastebėjo pašnekovas, neretas vairuotojas ženkliai pervertina savo sugebėjimus ir apie save galvoja geriau, negu yra iš tiesų. „Jeigu paklaustumėte kiekvieno vairuotojo, – toliau kalbėjo jis, – tai nė vienas nepasakytų, kad nemoka vairuoti. Aš galiu drąsiai prisipažinti, kad gerai vairuoti dar nemoku.“
Kaip susikoncentruoti? M.Matukaičio, tai didelis darbas su savimi: „Anksčiau ir aš turėjau šią bėdą – vis žvilgčiodavau į pranešimus telefone, bet svarbiausia yra pripažinti, kad tai problema.
Žmonės nesupranta, kokia svarbi yra ta sekundės dalis, kai vairuotojo dėmesys nukrypsta kitur. Be to, reikia suprasti, kaip veikia automobilis, todėl mane labai liūdina, kad Lietuvoje beveik nėra vietų, kuriose būtų galima automobilį išsibandyti. Taip, turime mokymų centrų su slidžios dangos imitacija, tačiau tai ne tas pats, kas vairuoti ant tikro sniego.
Manau, kad uždarose, tuščiose aikštelėse automobilio slydimą išbandančių vairuotojų tikrai nereikėtų laikyti chuliganais, aišku, jeigu tai nekelia pavojaus. Tai tėra noras pažinti savo automobilį ir išmokti jį suvaldyti.“
Žmonės nesupranta, kokia svarbi yra ta sekundės dalis, kai vairuotojo dėmesys nukrypsta kitur.
Išsiblaškymu dažniausiai kaltinami jauni, mažai patirties turintys vairuotojai, tačiau lenktynininko M.Matukaičio nuomone, dažniausiai yra priešingai: „Gal jie atrodo išsiblaškę ar prasčiau vairuoja, nes paprasčiausiai trūksta įgūdžių, bet manau, kad jie kaip tik atidesni, nes dar nepasitiki savo jėgomis ir labiau susitelkę.“
Kaip pastebėjo pašnekovas, pats pavojingiausias „vairuotojo amžius“ prasideda maždaug po pusės metų praktikos, kai jau ima atrodyti, kad viską moki.
Kaltas ne išsiblaškymas, o pasikeitusios vairavimo sąlygos
Kiek kitokios nuomonės laikėsi psichologė L.Šeibokaitė. Anot jos, prieššventinį chaosą gatvėse reikėtų sieti ne su padidėjusiu išsiblaškiusių vairuotojų skaičiumi, o pasikeitusiomis vairavimo sąlygomis.
Visų pirma, anot jos, gatvėse išauga transporto priemonių srautai, prie kurių nors ir būtina, tačiau ne kiekvienam pavyksta, prisitaikyti. Pasak pašnekovės, paprasčiausiai daugelis vairuoja taip, kaip yra įpratę.
Vairavimas tapo tokia įprasta veikla, kad žmonės susigalvoja, kad tuo pat metu gali atlikti ir kitus darbus.
„Nežinau ar tai reikėtų vadinti išsiblaškymu, gal reikėtų sakyti, kad vairuotojai linkę užsiimti papildomais dalykais. Žmogus iš esmės negali multitaskinti – jeigu vieną sekundę dėmesį sutelki į kitą dalyką, tai pirmojo gerai neatliksi.
Vairavimas tapo tokia įprasta veikla, kad žmonės susigalvoja, kad tuo pat metu gali atlikti ir kitus darbus. Aišku, daugeliu atvejų, kai vairuotojas naudojasi telefonu, dažosi blakstienas ar maitina vaikus – nenutinka nieko, todėl nejaučia savo elgesio pasekmių. Kitaip tariant, įsivaizduoja, kad gali valdyti situaciją, tačiau tai tik iliuzija, nes jeigu atsirastų kliūtis, jis paprasčiausiai nespėtų sureaguoti“, – pasakojo psichologė L.Šeibokaitė.
Ar galima tą pakeisti? Pašnekovės teigimu, kaip ir norint koreguoti bet kokį kitą elgesį, reikia taikyti įvairias priemones, vieno sprendimo nėra.
„Priemonės, – paaiškino ji, – turi būti kompleksinės. Svarbus ne tik švietimo, bet ir kelių policijos, vykdančios kontrolę ir priežiūrą, vaidmuo.“
Paklausta, ar gebėjimas susikoncentruoti yra įgimtas ar išlavinamas gebėjimas, L.Šeibokaitė teigė, kad kaip ir kiekvienas kognityvinis procesas, nors iš dalies nulemtas prigimties, gali būti treniruojamas. Pasak jos, psichologai šiuo metu naudoja dėmesingo įsisąmoninimo techniką, kurios metu žmogus susikoncentruoti ties viena veikla.
„Ši technika sėkmingai naudojama vairavimo tyrimuose, jos efektyvumas yra įrodytas. Kai už vairo sėdintis žmogus reflektuoja tai, ką daro, jis vairuoja mažiau pavojingai“, – pridūrė pašnekovė.
Brankinkime gyvybę. Saugokime vieni kitus
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
