Remontuoti – ne bet kur ir neteršiant gamtos
Tikriausiai daugeliui teko bent kartą daugiabučio kieme išvysti savo kaimyną, kuris ištiktas nesėkmės mėgina susiremontuoti savo transporto priemonę. AGIA direktorės Ritos Zdanevičienės teigimu, jei tokioje situacijoje kaimynas sulauktų aplinkosaugininkų vizito, remonto išlaidos jam gerokai išaugtų. Anot specialistės, automobilį galima taisyti savo teritorijoje, t.y. individualiame kieme ar garaže, bet ne daugiabučio teritorijoje. Taip pat būtina įsiminti, kad net ir nuosavame kieme remonto metu negalima teršti aplinkos.
„Savo teritorijoje remontuodamas automobilį žmogus turi užtikrinti, kad jokie skysčiai nepatektų į aplinką ir neterštų grunto bei vandenų. Tuo metu visas susidariusias atliekas žmogus privalo pristatyti į atliekų aikšteles“, – kalbėjo asociacijos direktorė.
Ji priduria, kad fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, bet neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų.
„Susidariusias atliekas reikalinga perduoti teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms ar naudotis savivaldybių organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai transporto priemonių eksploatacijai naudojami skysčiai, pavyzdžiui, alyva ar aušinimo skystis, išpilami į aplinką arba nuotekų sistemą. Toks elgesys yra netoleruotinas ir mūsų šalyje draudžiamas“, – perspėjo R.Zdanevičienė bei pridūrė, kad netinkami naudoti skysčiai turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos.
Kieme automobilių nederėtų sandėliuoti
Kaip dar vieną iš klaidų, kurią daro lietuviai, AGIA vadovė įvardijo pasenusių ir nebenaudojamų transporto priemonių sandėliavimą savame kieme. Anot ekspertės, transporto priemonės naudojimas yra nuolatinė jos savininko ar valdytojo atsakomybė, todėl net ir po automobilio atitarnavimo laiko yra būtina juo pasirūpinti pagal visus reikalavimus.
„Jei automobilis nebenaudojamas ir nebetinkamas eksploatuoti, rekomenduojame pasirūpinti tokios priemonės išregistravimu bei sunaikinimu. O tą galima padaryti atiduodant transporto priemonę legaliems ardytojams“, – tikino R.Zdanevičienė.
Ji įspėjo, kad kieme paliktas nebenaudojamas automobilis ne tik užima laisvą vietą perpildytose aikštelėse, bet ir tampa tiksinčia ekologine bomba. Egzistuoja didelė tikimybė, kad laikui bėgant iš nebenaudojamo automobilio išbėgs alyva, rūgštys ir kitos pavojingos medžiagos, keliančios pavojų tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai.
„Asmuo turi užtikrinti, kad eisme dalyvautų tvarkinga transporto priemonė, nekelianti grėsmės nei jam, nei aplinkiniams, ir, be abejonės, neteršianti gamtos. Gyventojai gali kreiptis ir į mūsų asociaciją, o mes pasirūpinsime, kad savo darbą atlikęs automobilis būtų atiduotas legaliems ardytojams“, – aiškino asociacijos vadovė.
Plovimas ir kilimėlių kratymas gali atsirūgti
Anot AGIA direktorės, viena dažniausių klaidų, kurią žmonės daro tiek savo kieme, tiek gamtoje, yra transporto priemonės plovimas. Kaip kalba R.Zdanevičienė, Lietuvoje nėra sudaryto konkrečių vietų sąrašo, kur leidžiama ar draudžiama plauti automobilį, tačiau aiškiai įvardyta, kad to negalima daryti teršiant aplinką.
„Aplinka plovimo metu gali būti teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl tokią veiklą draudžiama daryti viešoje vietoje prie ežero ar upės. Tuo metu plauti automobilį nuosavo namo kieme nėra uždrausta, jei nėra naudojamos cheminės priemonės, pavyzdžiui, šampūnas, kuris gali užteršti gruntą“, – dėstė ji.
Visai kita situacija galioja gyvenantiems daugiabučiuose. AGIA vadovė pabrėžia, kad transporto priemonių priežiūros taisykles daugiabučių namų kiemuose atskirai nustato kiekviena savivaldybė, tad gyventojai turėtų individualiai pasidomėti, kokia tvarka jiems taikoma.
Pavyzdžiui, Kaune draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat neleidžiama purtyti kilimėlių ar kitaip valyti transporto priemonių. Už tokį nusižengimą gresia bauda nuo 20 iki 140 eurų. Analogiška tvarka priimta ir Vilniuje, tik čia maksimali bauda siekia net 600 eurų.
