Nepaisant to, Lietuvos miestuose ne viena perėja įrengta ir šešių eismo juostų gatvėse.
Viena tokių – Vilniuje esanti perėja prie Savanorių pr. 187. Nors žmonės ja eina ne kiekvieną minutę, tačiau leistinas greitis ten – 60 km/val., o eismo srautas neretai juda dar greičiau.
2012-aisiais Susisiekimo ministerija parengė Vilniaus miesto apžvalgą, kurioje pažymėtos pavojingiausios Lietuvos sostinės perėjos. Į sąrašą pateko daugiau nei dvidešimt perėjų, kurios nustatytos pavojingomis ir pasiūlyti projektai jų rekonstrukcijoms. Tačiau atsižvelgta buvo toli gražu ne į visas rekomendacijas.
Perėja greitoje gatvėje – nesąmonė
Eismo srauto greitis Vilniuje ne vienoje vietoje siekia 70 ar 80 km/val., nors leidžiamas yra mažesnis. Elementarus pavyzdys – Geležinio Vilko g. pėsčiųjų perėja netoli sankirtos su J.Kazlausko g. Iki perėjos leistinas greitis yra 80 km/val., o 100 metrų prieš ir už perėjos – 50 km/val.
Na ir kas ten stabdo? Realiai niekas nepaiso to apribojimo, važiuoja greičiau.
„Na ir kas ten stabdo? Realiai niekas nepaiso to apribojimo, važiuoja greičiau. Tokių vietų nemažai ir reikėtų rimtos inventorizacijos sutvarkant apribojimus – jų reikia ar nereikia“, – teigė vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
Jo manymu, antžeminių perėjų Vilniuje yra gerokai per daug, o tokia nereguliuojama perėja prie Savanorių pr. 187, kur leistinas greitis yra 60 km/val., – išvis nesąmonė.
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis prisiminė prieš 3 metus rengtą apžiūrą – būtent jis jai vadovavo. Kai kurios tuomet pavojingomis įvardytos perėjos pernai buvo panaikintos, tačiau kai kurias tobulinti susizgribta tik po pasikartojusių tragiškų incidentų.
Vienas tokių pavyzdžių – T.Narbuto gatvėje esanti pėsčiųjų perėja, kurioje per pastaruosius 10 metų žuvo 3 žmonės, o sužeisti buvo 32. Mažesnis leistinas greitis bei papildomi apie perėją įspėjantys signalai praėjusiais metais ten atsirado tik po tragiškos avarijos, kuomet žuvo studentė. 2012-aisiais Susisiekimo ministerijos parengtoje apžvalgoje šiai perėjai siūlyta įrengti viaduką arba pastatyti šviesoforą.
Kai kurioms perėjoms jokios saugumo priemonės išvis nėra įdiegtos. Viena jų – jau minėta, esanti prie Savanorių pr. 187 pastato. „Ne, niekas ten nėra padaryta. Toje perėjoje yra ir sužeistų, ir, jei neklystu, žuvusiųjų“, – sakė V.Pumputis.
Prieš 3 metus Vilniaus savivaldybėje buvo numatyta rekonstruoti Savanorių pr. atkarpą ir šią perėją padaryti reguliuojama, tačiau tai neįvyko.
Žuvusiųjų daugėja
V.Pumputis prisiminė ir statistiką, kurios skaičiai Vilniaus eismo specialistams nėra malonūs. 2014-aisiais Lietuvoje sostinėje žuvo 27 žmonės, 2013-aisiais – 26, 2012-aisais – 25. Penki praėjusių metų tragiški įvykiai neturi nieko bendro su pėsčiaisiais, tačiau visi kiti – susiję. Iš jų – net 9 pėsčiųjų perėjose.
Ar normalu, kad mieste per 4 metus žūtų 100 žmonių?
„Ar normalu, kad mieste per 4 metus žūtų 100 žmonių? Mano įsitikinimu, tai nėra normalu ir tai vyksta dėl eismo organizavimo spragų“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos atstovas.
A.Pakėnas pritarė, kad eismo problemų Vilniuje dar yra daug. Jis prisiminė ir labai paprastą pavyzdį – Ukmergės gatvę.
„Nemažai bėdų ten pridaryta. Plati magistralinė gatvė, o kiek šviesoforų. Gal prekybos centrai už savo lėšas susitvarkytų infrastruktūrą, įrengtų požeminius ar antžeminius viadukus?“ – svarstė A.Pakėnas.
Kaune nukentėjusių mažiau
Antrame pagal dydį Lietuvos mieste Kaune eismo įvykių skaičius, lyginant proporcingai gyventojų skaičiui, – mažesnis nei Vilniuje. Žuvusiųjų skaičius čia taip pat mažesnis, nors eismo saugumo atžvilgiu keistų dalykų taip pat netrūksta. Pavyzdžiui, tų pačių nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų šešių eismo juostų gatvėse. Vien Kauno Savanorių pr. tokių yra kelios.
Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko, avaringiausios gatvės, kuriose pėstieji turėtų būti ypač atidūs, yra Savanorių, Taikos, Šiaurės, V.Krėvės prospektai, K.Baršausko, Partizanų gatvės. Nors daugumoje jų yra saugumo salelės, nelaimių neišvengiama.
„Žuvusių pėsčiųjų amžius yra nuo 56 metų iki 88 metų. Šio amžiaus žmones sunkiausia paveikti prevencinėmis priemonėmis“, – apgailestavo D.Česnauskas.
Vis dėlto kaip pagrindinę eismo nelaimių priežastį jis įvardijo viršijamą leistiną greitį. Jo teigimu, 50 km/val. greičiu važiuojančio automobilio parblokštas pėsčiasis turi 70 proc. tikimybę išgyventi, tuo tarpu partrenktas 60 km/val. greičiu judančios mašinos – vos 10 proc.
