Kodėl tamsoje nematome ir nesame matomi?
Apie atšvaitų naudą ir tamsiu paros metu eisme dalyvaujančių pėsčiųjų saugumą kalbėta ne kartą, tačiau neretai pamirštamas svarbiausias klausimas – kaip apskritai veikia žmogaus regėjimas ir kodėl nematome tamsoje?
Kaip paaiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Neurofiziologijos laboratorijos Vyresnysis mokslo darbuotojas Gytis Baranauskas, tai labai plati tema, liečianti net kelias mokslo sritis – psichofiką ir regos sistemos fiziologiją.
„Kalbant paprastai, žmogaus tinklainėje yra du pagrindiniai šviesai jautrių ląstelių tipai, taip vadinamos lazdelės ir kolbelės, kurios skiriasi jautrumu šviesai. Kolbelės yra mažai jautrios šviesai, bet skiria spalvas. Lazdelės – tūkstančius kartų jautresnės šviesai, bet neskiria spalvų. Todėl prieblandoje ir ypač visiškoje tamsoje žmonės neskiria ar beveik neskiria spalvų, kaip ir dauguma gyvūnų“, – pasakojo G.Baranauskas.
Be to, kaip pridūrė pašnekovas, skiriasi šių šviesai jautrių ląstelių išsidėstymas tinklainėje: kolbelių daugiau centre, o lazdelių – pakraščiuose, todėl tamsoje atrodo, kad mes geriau matome į šonus. Taip pat skiriasi adaptacija šviesai, kitaip tariant, po ryškios šviesos tamsoje mums reikia daug daugiau laiko vėl priprasti nei šviesioje aplinkoje.
Anot pašnekovo, žmogaus akys mato kontrastą, o kalbant paprasčiau – kiek vienas ar kitas daiktas yra ryškesnis už aplinką. Kaip paaiškino mokslininkas, akies jautrumas yra labai didelis, todėl problema ne tai, kad akis blogai mato, o tai, kad po ryškesnės šviesos, pavyzdžiui, gatvės ar automobilių žibintų šviesos, mes negalime pastebėti mažo ryškumo objektų.
Anot pašnekovo, žmogaus akys mato kontrastą, o kalbant paprasčiau – kiek vienas ar kitas daiktas yra ryškesnis už aplinką.
Įsivaizduojame, kad nelaimė ištiks kitą, o ne mane
Būtent ryškumas ir yra esminė atšvaito savybė. Gaminami jie iš šviesą atspindinčios prizminės struktūros medžiagos – mikroprizmių, dėl kurių atspindėta ryški šviesa grįžta į pradinį šaltinį, o kalbant paprastai – pasiekia vairuotojo akis.
Net ir darželinukui aišku, kad atšvaitas – neatsiejamas pėsčiojo atributas, tad kodėl tamsiu paros metu vis dar pasitaiko tragiškų avarijų?
Anot Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresniojo patarėjo V.Pumpučio, dažniausiai žmogus įsivaizduoja, kad nelaimė gali atsitikti tik kitam.
Be to, vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad trumpas atstumas, pavyzdžiui tarp dviejų kaimo sodybų, nekelia pavojaus. Vis dėlto, specialisto teigimu, dažniausiai šiomis aplinkybėmis pėstieji ir žūva.
Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad trumpas atstumas nekelia pavojaus.
„Ne paslaptis, – toliau kalbėjo jis, – kad dalis tamsiu paros metu žuvusių pėsčiųjų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Išgėrusiam, atšvaito neturinčiam asmeniui saugiai pasiekti namus sutemus yra nedaug šansų. Tai mirtinas derinys.“
Tragiški atvejai retesni, tačiau itin skausmingi
Paklaustas, ar pėsčiųjų įpročiai keičiasi, V.Pumputis atsakė tvirtai teigiamai ir paaiškino: „Tai patvirtina ir statistiniai duomenys – šių metų sausio – lapkričio mėnesiais žuvusių pėsčiųjų skaičius siekia 27 proc., o pernai – 34 proc. Labiausiai džiugina tai, mažėja žuvusių tamsiu paros metu. Daugelį metų šis skaičius siekdavo 75 proc. Šiemet tamsoje žuvo 25, šviesiu paros metu – 20 pėsčiųjų.“
Susisiekimo ministerijos specialistas teigė, kad visi 25 žuvę pėstieji neturėjo papildomų matomumą gerinančių priemonių. Pasak jo, tai patvirtina, kad tokie atvejai nors ir reti, tačiau labai skaudūs. „Mūsų tikslas, – pabrėžė pašnekovas, – kad tokių pėsčiųjų gatvėse neliktų.“
Mažėja tragiškų nelaimių perėjose
V.Pumputis priminė, kad apšviestose, dažniausiai miestų ar miestelių, gatvėse nešioti atšvaitų nebūtina, tačiau atkreipė dėmesį, vis dar pasitaiko neapšviestų perėjų, todėl rekomenduoja imtis papildomų saugumo priemonių ir būti labai atidiems.
„Saugumas perėjose šiemet taip pat padidėjo – per šiuos metus perėjoje žuvo 9 asmenys iš kurių daugiau kaip pusė – tamsiuoju paros metu. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis siekia 70 metų, todėl itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės.
Pernai pasikeitė taisyklės, kurios nurodo, kad praleisti būtina ir į važiuojamąją dalį dar neįžengusį, tačiau prie perėjos lūkuriuojantį pėstįjį. Nauja tvarka pasiteisino – vairuotojai tampa atidesni“, – teigė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas.
Atšvaitai – ne tam, kad išvengtume baudos, o mūsų pačių saugumui
Pašnekovas pastebėjo, kad pasitaiko atvejų, kai pėstieji neteisingai naudoja atšvaitus ir pabrėžė, kad tai tas pats, kas jo išvis neprisisegti. Anot jo, būna ir taip, kad pėstieji prisisega jau nudilusius atšvaitus ar išblukusias šviesą atspindinčias liemenes. „Taip, tokiais atvejais išvengsite baudos, tačiau turime suprasti, kad šios priemonės skirtos ne policijos pareigūnams – o jūsų pačių saugumui. Aš visada rekomenduoju, jeigu reikia eiti tamsiu paros metu, net tik užsidėti specialią ryškiaspalvę liemenę, bet ir turėti žibintuvėlį, kuriuo galima pasišviesti kelią.“
V.Pumputis atkreipė dėmesį, kad pėsčiųjų saugumui ir atšvaitų populiarinimui dėmesys skiriamas jau ne vienerius metus ir nors situacija gerėja – to nepakanka. Anot jo, lyginant keliuose žuvusių pėsčiųjų skaičius Europos Sąjungos šalyse, Lietuva, Latvija ir Lenkija atrodo prastai. Kaip pastebėjo pašnekovas, tai lemia jau anksčiau susiformavęs kelių tinklas.
Nors situacija gerėja – to nepakanka.
„Pažiūrėkime, kaip anksčiau buvo projektuojama – pagrindinis dėmesys skirtas vairuotojams. Nebuvo tiesiami takai. Deja, paveldėjome tokią infrastruktūra, tačiau turime ją tobulinti ir vytis kitas šalis, kad tragiškų įvykių būtų kuo mažiau.“
Kokios priemonės svarbiausios keičiant pėsčiųjų įpročius? Anot pašnekovo, reikėtų išskirti tris: „Visų pirma, tai pėsčiųjų supratimas, kad rūpintis savo saugumu būtina. Kitas dalykas – infrastruktūros plėtra. Kai sudaromos sąlygos eiti ne keliu, o pėsčiųjų taku ar šaligatviu – nelaimės rizika sumažėja praktiškai iki nulio, tačiau turime suprasti, kad prie kiekvienos atokios sodybos takų nenutiesi. Trečias, bet ne mažiau svarbus dalykas – visuomenės švietimas.“
Branginkime gyvybę
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
