Dalis pėsčiųjų patys niekada nėra vairavę automobilio, tad nesuvokia, kaip yra matomi vairuotojams. Kai kuriems jų, pavyzdžiui, vaikams, trūksta elementarių saugaus eismo žinių, o kartais – ir tinkamo tėvų pavyzdžio.
Kai kurie pėstieji tiesiog nežino kelių eismo taisyklėse jiems numatytų pareigų – pavyzdžiui, kad eidami neapšviestu kelkraščiu ar važiuojamosios dalies kraštu jie privalo turėti atšvaitą.
Tiksli KET citata: pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą.
Prieš porą metų projektas „Nebūk briedis“ surengė gatvės apklausą, parodžiusią, jog atšvaitų dėvėjimo klaidas daro bemaž kas trečias pėsčiasis. Pėstieji teigė nė negirdėję apie būtinybę atšvaitus dėvėti taisyklingai. Eismo dalyviai sakė maną, jog saugiu gatvėje ir kelyje tampi su bet kokiu ir bet kaip prisegtu atšvaitu.
Tai nėra tiesa. Norint būti saugiam, geriausia yra turėti netgi kelis atšvaitus, o kur geriausia juos prisisegti, išsamiai paaiškinta čia.
Eismo specialistai kone vieningai sutaria, kad jeigu visi tinkamai užsisegtų atšvaitus, žuvusių pėsčiųjų keliuose neliktų. Ilgametės eismo statistikos duomenimis, per metus pasitaiko vos vienas ar du pėstieji, kurie žuvo partrenkti automobilio, nors dėvėjo atšvaitą. Dešimtys kitų žuvusiųjų atšvaito neturėjo.