Vilniaus kelių policijos valdybos (VKPV) atstovai, analizuodami šią situaciją, „Laisvajai bangai“ teigė, kad vertinant pateiktą vaizdo įrašą galima teigti, kad yra KET 101 punkto pažeidimo požymių, – keisdamas važiavimo kryptį (apvažiuodamas dviratininką) autobuso vairuotojas nedavė jam kelio.
Pareigūnai taip pat pabrėžė, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Taip pat VKPV atstovai atkreipė visų dviratininkų dėmesį, kad važiavimas važiuojamąja dalimi, jeigu greta yra dviračių takas būtų laikomas 57 KET punkto pažeidimu. KET 57 punkte pažmima, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako, dviračių juostos, kelkraščio nėra arba jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai) leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Be to KET 181 punkte teigiama, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus dviračius ir mopedus. Vadovaujantis šiais punktais, dviratininkas turi važiuoti kuo arčiau maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos dešiniojo krašto.
Turime gerbti visus eismo dalyvius
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas, mieste daug važinėjantis dviračiu, atkreipė dėmesį, kad yra bendrasis KET punktas, kuris nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų atsargumo priemonių, gerbti vieni kitus kelyje ir nekelti pavojaus eismo saugumui.
„Šis punktas taikomas visiems ir visose situacijose. Dviratis yra lygiavertė transporto priemonė (TP) kaip ir visos kitos. Kiekviena jų turi važiuoti pagal jai skirtas KET. Jeigu vairuotojai ima įvedinėti savas taisykles keliuose, tuomet reikia imtis didesnės kontrolės. Nė vienas TP vairuotojas neturi prievolės auklėti kitus eismo dalyvius“ , – kalbėjo specialistas.
Nors pašnekovas džiaugiasi, kad bendroji situacija keliuose gerėja ir eismo dalyviai tampa tolerantiškesni vieni kitiems, vis gi pastebi, kad pavojingų situacijų tarp dviratininkų ir kitų TP gana daug.
Pavojingiausia ir dažniausiai pasitaikanti situacija, kuomet dviratininkas važiuoja tiesiai, o kita TP suka į dešinę.
„Pavojingiausia ir dažniausiai pasitaikanti situacija, kuomet dviratininkas važiuoja tiesiai, o kita TP suka į dešinę. Todėl vairuotojai, važiuodami šalia dviračių juostos turi stebėti, ar saugiai apvažiuoja dviratininką, reikia žiūrėti į šoninio vaizdo veidrodėlius. Reikia suprasti, kad sukant ten, kur yra dviračių juosta ir kertant dviratininkų važiavimo krypti reikia būti maksimaliai atsargiam ir įsitikinti, kad sukti į šalia kelio esančias teritorijas yra saagu“ , – sakė G. Jakubauskas.
Pasak jo, nors KET ir nėra apibrėžta koks yra saugus astumas apvažiuojant dviratininką, tačiau kiekvienas vairuotojas turėtų suprasti, kad apvažiuojant dviratininką reikėtų išlaikyti tokį atstumą, kuris leistų dviratininkui lengvai manevruoti.
Ragina tikrinti vairuotojus
Anot VGTU Transporto katedros vedėjo Saugirdo Pukalsko, norint užtikrinti, kad tokių konfliktinių situacijų būtų kuo mažiau, visų pirma reikėtų tikrinti profesionalių vairuotojų psichofiziologiją.
Vairuoti autobusą yra atsakingas darbas, nes atsakai už daugybę žmonių esančių ne tik autobuse, bet ir kelyje.
„Patikrinus vairuotojo psichologiją būtų galima nustatyti, ar jis yra ūmaus būdo ir todėl jam nederėtų vairuoti sunkiasvorių TP. Vairuoti autobusą yra atsakingas darbas, nes atsakai už daugybę žmonių esančių ne tik autobuse, bet ir kelyje. Tokią TP suvaldyti nėra lengva, todėl žmonės į šį darbą turėtų būti priimami ypatingos atrankos būdu“ , – sakė S. Pukalskas. Pašnekovo teigimu, kolkas Lietuvoje tokios atrankos nėra vykdomos.
Į dviratininko paviešintą vaizdo įrašą sureagavo ir Vilniaus savivaldybė. Jos atstovės Ingos Simanonytės teigimu, dviratininkas pasielgė teisingai, kad dėl šio įvykio kreipėsi į Policijos pareigūnus.
„Dabar turime laukti, kol policija atliks tyrimą ir nustatys, ar vairuotojas pažeidė KET taisykles.
Taip pat dėl šio įvykio bus atliktas ir vidinis patikrinimas, vairuotojui už KET taisyklių nesilaikymą ir nesaugų elgesį kelyje gresia darbo netekimas“, – „Laisvajai bangai“ savivaldybės poziciją išdėstė I.Simanonytė.