Akivaizdu, kad, norint laiku spėti į darbą, pamokas ar paskaitas, keltis tenka bent pusvalandžiu anksčiau. O kas tas spūstis sukelia? Ar įmanoma kokiais nors būdais sumažinti eismo srautus? Tarkime, keičiant eismo organizavimo tvarką, arba mokant vairuotojus važiuoti efektyviau.
Apie tai 15min studijoje – kalbėjomės su vairavimo mokyklos „Amplius.lt“ direktoriumI Artūru Pakėnu ir „Lexus“ vairavimo akademijos vadovu Dariumi Grinbergu.
Pasak A.Pakėno, dažnai vadinamo vairavimo kultūros ministru, aistros dėl spūsčių verda be reikalo. Tai tas pats, kas bijoti, kad saulė ryte patekės, o vakare nusileis. Jos neišvengiamos. Todėl reikia su jomis susitaikyti ir išmokti su tuo gyventi – ramiai dalyvauti eisme.
Rudenį į gatves sugrįžta „supermamos“
„Amplius.lt“ vairavimo mokyklos vadovas A.Pakėnas atkreipia dėmesį į faktą, kad rudenį į gatves sugrįžta mamos, vežiojančios vaikus į mokyklas ir būrelius. Jų tikslus maršrutas po miestą – beveik nenuspėjamas (mokykla – vaikų darželis – parduotuvė – vaikų būreliai – darbas).
„Didelę dalį mano mokinių sudaro grįžtančios į eismą moterys. Jos kadaise išsilaikė teises ir nevažinėjo. Tiesiog anksčiau neturėjo poreikio naudotis automobiliu, vairavimo įgūdžius pamiršo. Dabar, paaugus vaikams, reikia juos vežti į darželį ar pirmą klasę. Todėl, net jei anksčiau ji ir važinėjo po miestą, dabar maršrutas labai keičiasi, plečiasi jo geografija. Tarkime ryte iš gyvenamojo rajono daugelis važiuoja iki miesto centro ar gamybinio rajono. Tuo tarpu atspėti, kokiu maršrutu judės mama su vaikais – beveik neįmanoma. Nes, gyvendama Pilaitėje, ji gali gauti Antakalnio vaikų darželyje ir pan. Todėl ir pastebime, kad spūstys susidaro visomis kryptimis. Miestas savotiškai sutrūkinėjo“, – pastebi A.Pakėnas.
Spalį spūstys ims mažėti
Tuo tarpu Darius Grinbergas paaiškina, kodėl, praėjus rugsėjui ir spaliui, spūstys linkusios mažėti:
„Pradėję važinėti naujais maršrutais žmonės atranda optimaliausią laiką išvažiavimui. Kai dar vežiojau sūnų į mokyklą, pastebėjau, kad, jei išvažiuodavau per anksti, tą laiką ir praleisdavau spūstyse. Taip per savo patirtį ir išmoksti geriau įsilieti į miesto judėjimą“.
Išmaniosios technologijos
Darius spūsčių kartais išvengia naudodamasis išmaniosiomis technologijomis – „Google Maps“ ar „Waze“ programėle. Jos kartais pasiūlo ir labai netikėtų, alternatyvių maršrutų. O kartais tiesiog įspėja, kad priešakyje – spūstis ar avarija.
„Tokiu atveju paskaičiuoju, ar man verta stoti į spūstį, nes laiku išvažiavau iš namų, ar geriau rinktis apvažiavimą. Tačiau aklai pasitikėti technologijomis nereikėtų, pravartu pasitikrinti, ar jos gerai suplanavo maršrutą“, – dalijasi patirtimi Darius.
Draugą – nelaimėje, o vairuotoją – spūstyje pažinsi
A.Pakėnas sako, kad, vairuotojams patekus į spūstį, atsiskleidžia jo psichologija. Gal jis ir neblogas žmogus, bet kritinėje situacijoje išlenda ir blogosios savybės: ar jis šiuo metu pavargęs, ar patiria stresą. Žinoma, prasimuša ir charakteris. Tačiau D.Grinbergas pastebi, kad situacija kasmet gerėja, vairavimo kultūros lygis kyla:
„Gal dar pamenate: jei anksčiau juostoje būdavo kliūtis ir bandydavai persirikiuoti į kitą, tekdavo ilgai gaišti, niekas nenorėdavo įleisti. O dabar pakankamai gerai veikia užtrauktuko principas. Dabar vairuotojai labiau linkę vienas kitam padėti. Kartais ta eilė, kurioje yra kliūtis, juda net greičiau. Anksčiau tą pastebėdavau tik Vokietijoje, dabar tai ateina ir pas mus“.
Spūstys padidėja lietaus metu
Atrodytų viskas paprasta. Daugelis važiuoja geromis padangomis ir techniškai tvarkingais automobiliais. Tai kodėl spūstys suintensyvėja palijus?
„Ne tik lietus – bet koks dirgiklis, bet koks pasikeitimas ar danguje, ar ant asfalto vairuotojui kelia stresą. Bet gal tai nebūtų blogai, jei vairuotojai vairuodami vairuotų. Nes, pažvelgus į šalia sustojusius automobilius, 99 proc. vairuotojų tėra keleiviai, sėdintys už vairo. Rankas jie laiko ne ant vairo, užiima bet kuo... Daugeliui vairavimas – tarsi koks vaikščiojimas. Na, moki be ypatingų pastangų vaikščioti, tai gali taip pat ir vairuoti. Taip vairuotojas atsiduria būsenoje, kai galvoja, kad jam negali nieko blogo nutikti, kad automobilis saugus – išgelbės saugumo sistemos. Bet juk ir vaikščiodami kartais paslystame ir susižeidžiame. Vairuojant tą žymiai lengviau padaryti“, – aiškina situaciją D.Grinbergas.
Vairuodamas vairuok: tai nėra tuščias laiko gaišimas
Jam antrina Artūras Pakėnas: vairavimą dažnai vertiname kaip trukdį, kuris atima iš mūsų laiko. Todėl vairuodami bandome nuveikti ką nors „prasmingo ir reikalingo“: skaityti, bendrauti su draugais, atsakyti į laiškus, užsidirbti pinigų. Daugybė žmonių tiki, kad, galbūt šią problemą išspręs lengvieji autonominiai automobiliai, kurių nereikės vairuoti.
„Aš tokiu atveju sakau, kad autonominiai automobiliai jau važinėja: išsikvieti taksi ir, juo važiuodamas, dirbi darbus. Bus net pigiau“, – šypsosi A.Pakėnas.
Spūsčių priežastis – išmanieji telefonai
Viena dažniausiai minimų spūsčių (ir didėjančio avaringumo) priežasčių – išmanieji telefonai. Jais naudodamiesi vairuotojai neskiria pakankamai dėmesio vairavimui. Tai ne tik atbukina dėmesį, bet ir lėtina reakciją – vairuotojai užmiega, ima lėčiau judėti.
„Net jei važiuodamas naudojuosi išmaniąja programėle, stengiuosi ją nustatyti iš anksto, o ne vairuodamas. Į laiškus taip pat neatsakinėju, o labai norint kalbėti telefonu, juk galima naudotis laisvų rankų įranga, būsite gerokai saugesni. Aš per daug sau brangus, kad bent kelioms sekundėms nukreipčiau dėmesį nuo kelio“, – aiškina D.Grinbergas.
Saugus atstumas iki kito automobilio: kaip pajudėti iš vietos
Skamba paradoksaliai, tačiau per mažas atstumas iki priešais judančio automobilio – taip pat yra viena iš spūsčių priežasčių.
„Net ir žvelgdamas į priekį, į antrą ar trečią automobilį, stovintį priekyje, aš negaliu laiku pajudėti, jei nuo priešais stovinčio mane skiria tik pusė metro. Taip ir įvyksta smulkios avarijos. O jei laikausi tokios distancijos, kad matau priešais stovinčio automobilio ratus, jam pajudėjus aš galiu startuoti beveik tuo pačiu metu“, – aiškina A.Pakėnas.
Pagal Kelių eismo taisykles (KET) saugus atstumas iki priešais važiuojančio automobilio – tai jūsų greitis, padalintas per pusę ir paverstas metrais. Jei važiuojate 60 km/val. saugus atstumas – 30 m arba atstumas, kurio pakaks sustoti per 2 sek.
Taigi, jei spūstyje važiuojate 10 km/val., turėtumėte laikytis 5 m atstumo (kiek daugiau nei automobilio ilgis).
Ar „užlindimas“ yra problema?
Saugios distancijos nesilaikymas mieste A.Pakėno nuomone, šiuo metu viena didžiausių blogybių:
„Dažnai matau dideliu greičiu vienas paskui kitą judančius automobilius. O atstumas tarp jų – tarsi jie stovėtų. Bet yra dar vienas svarbus akcentas. Vairuotojai dažnai manęs klausia, kaip susitvarkau su tuo, kad man dažnai užkiša kiti automobiliai? Nes laikausi saugaus atstumo.
Atsakau: niekaip, man niekas neužkiša. Tai yra daugiau požiūrio klausimas: ar tu laikai, kad čia tau užkišo, ar manai, kad kitas važiuoja tiesiog ta pačia eile. Tiesiog laikaisi saugaus atstumo jau nuo šio automobilio. Be abejo, yra ir tokių vairuotojų, kuriems tokia situacija yra problema. Bet iš esmės nėra ko nervintis“.
„Vafliai“, „koriai“ ir geltoni zebrai, kurių daugelis nemato
Pašnekovų nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė žengė gražų žingsnį, kai kai kurias sankryžas nudažė susikertančiomis geltonomis linijomis (vairuotojai jas vadina vafliais, koriais arba geltonais zebrais). Tačiau pamiršo žengti antrą – pastatyti kameras. Kad vairuotojai, likę sankryžoje užsidegus raudonam signalui, būtų fotografuojami. Be to, kadangi pažymėtos ne visos sankryžos, dalis vairuotojų mano, kad negalima sustoti tik tose, kurios pažymėtos koriu.
Tačiau rezultatas, nežengus antrojo žingsnio, tapo niekiniu. A.Pakėnas tikėjosi, kad šios zonos bus kontroliuojamos pastačius kameras. Bet linijos nusitrynė, pažeidėjų niekas nebaudžia, tad ypatingo poveikio eismo saugumui nėra.
„Fantominės“ spūstys
Kai kurie vairuotojai galvoja, kad daro labai gerą darbą, nuolat keisdami eismo juostas. Mato, kuria automobiliai juda šiek tiek greičiau, tai ir bando į ją prasibrauti. Paskui vėl šoka atgal.
Tačiau iš tikrųjų jie nesuvokia, kaip organizuojamas eismas. Kad iš pradžių greičiau juda dešinė, o paskui kairė juosta, yra normalu. Juk tai prie vienos, tai prie kitos eismo juostos prisijungia srautas iš šalutinių gatvių. Arba eismą šiek tiek stabdo į kairę sukantys automobiliai. Tad, užuot neprotingai šokinėjus iš vienos pusės į kitą ir vertus kitas transporto priemones keisti greitį (tai sukeliant spūstį), derėtų važiuoti ramiau ir nekelti chaoso.
Pašnekovų teigimu, vairuotojams dažniau derėtų matyti ne tik save, o visą eismo srautą.
Spūstis po eismo įvykio
Jei vairuotojai sutinka, kas kaltas, reikėtų kuo greičiau atlaisvinti važiuojamąją dalį ir netrukdyti kitiems. Pakanka nufotografuoti situaciją mobiliuoju telefonu ir, pasitraukus į šalį, užpildyti deklaraciją. Tačiau, pasak A.Pakėno, neretai vairuotojai, menkai teišmanantys KET, ima ginčytis ir nesutaria dėl kaltės. Paskui kviečia policiją. Tokiu būdu eismo juosta visai be reikalo užblokuojama ilgesniam laikui.
