Pradedančio vairuotojo dienoraštis II: svarbiausia pamoka – kaip suteikti pirmąją pagalbą

Geriausiai per savaitę išleisti 12 eurų – visuomenės sveikatos specialisto pamokai, kaip suteikti pirmąją pagalbą į nelaimę patekusiam žmogui. Iki tol aš nežinojau, kad kraujavimo stabdyti užveržiant, pavyzdžiui, ranką, negalima, o gaivinti žmogų būtina tol, kol atvažiuoja medikai, nors jo širdis ir neplaka, o krūtinė – nesikilnoja. Su didžiuliu susidomėjimu vėliau manęs klausėsi namiškiai. „O, kad visi žinotų, kaip padėti žmogui“, – atsiduso mama.
Gaivinimas
Gaivinimas / Fotolia nuotr.

Jeigu žmogus nekvėpuoja, reikia nedelsiant pradėti jį gaivinti – pumpuoti širdį (triskart po dešimt paspaudimų) ir daryti įpūtimus (po 2), pasakojo į vairavimo mokyklą atvykęs visuomenės sveikatos specialistas iš VšĮ „Svarbus žingsnis“.

Jis įspėjo, kad žmogaus smegenys miršta per 4-8 minutes, todėl jos yra gyvybiškai svarbios ir medikų laukti nėra kada – reikia pradėti gaivinti žmogų nedelsiant, kai jis nustojo kvėpuoti, arba dar girdimas jo labiau į gargaliavimą panašus kvėpavimas.

Jeigu labai nenorite daryti įpūtimų, nes žmogus atrodo nehigieniškai, pavyzdžiui, jam kraujuoja iš burnos, galima daryti tik paspaudimus (100-120 per minutę) – taip ne taip efektyvu, tačiau deguonis, esanti kūne, toliau cirkuliuoja ir tikimybė, kad žmogus atsigaus, yra didesnė.

Pasirodo, kad teisingo širdies pumpavimo atveju neretai lūžta šonkauliai, o tai nėra blogai, tik parodo, kad iš tiesų masažuojate širdį. Kiek laiko tą daryti? Net jei širdis nepradeda plakti po pirmų 10 ar 15 minučių, o gydytojų dar nėra, nereikia nustoti gaivinti žmogaus – jūs padedate deguoniui cirkuliuoti po kūną.

O ką jau tokio padarys atvykę gydytojai, klausia mūsų specialistas. Bandome spėti, kad pritaikys elektros šoką, ir smarkiai suklystame. Kadangi gyvybiškai yra svarbus deguonis, būtent jo ir atsiveža medikai – pirmiausia uždeda žmogui defibriliatorių. Kuo anksčiau jis pasiekia žmogų, tuo didesnė yra jo galimybė išgyventi.

Tiesa, dažniausiai tokių atgaivintų žmonių smegenys nefunkcionuoja taip, kaip anksčiau, todėl svarbu gaivinimą pradėti kuo anksčiau – su kiekviena sekunde, kai neplaka širdis ir nedirba plaučiai, smegenys lėtai miršta.

Kaip teisingai gaivinti žmones, kaip stabdyti kraujavimą, kaip padėti užspringusiam žmogui, siūlau visiems pasiskaityti čia.

Siūlė defibriliatorius įrengti viešose vietose

Todėl geriausia būtų, kad defibriliatorių būtų visur, kur tik gali įvykti panaši nelaimė. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė 2013 metų pabaigoje kreipėsi į Vyriausybę ir kelias ministerijas, prašydama įdiegti automatinius išorinius defibriliatorius viešose vietose.

„Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta virš 50 procentų visų mirčių. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai. Koronarinė širdies liga Lietuvoje jaunėja“, – rašė D.Mikutienė.

Teikdama siūlymą, ji pabrėžė, kad greitoji medicinos pagalba realiai negali užtikrinti atvykimą į įvykio vietą iki 5 minučių, todėl pasiūlė defibriliatorius įrengti darbovietėse, poilsiavietėse, gyvenamųjų namų kvartaluose, didelėse įstaigose ir kitose viešose vietose.

„Jais apsirūpinti turėtų ne tik aerouostai, geležinkelių ir autobusų stotys, bet ir įvairios tarnybos, nes numatoma nauda, gelbstint žmonių gyvybę, yra didelė. Sveikatos priežiūros specialistų nuomone, defibriliatorius reikėtų įrengti vietose, kur bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200–250 žmonių (prieinamumas per 1–1,5 min. nuo staigios širdies veiklos išnykimo įvykio vietos)“, – aiškino Seimo narė.

Tačiau praėjo daugiau nei metai, o rezultatų kol kas nėra.

„Dar 2013 metų spalio mėnesį buvo Trišalės tarybos posėdis, kuriame buvo pritarta vienbalsiai. Jeigu per metus niekas niekur nepasistūmėjo, jokie sprendimai nebuvo priimti, tai svarstysime šitą klausimą. Mes buvome su Seimo delegacija išvykę į Taivaną prieš pusantrų metų – Medicinos universitete kiekviename korpuse stovėjo defibriliatoriai. Jau nieko nebestebina defibriliatoriai ir oro uostuose, ir dideliuose prekybos centruose, kino teatruose – visur tokie stovi. Žiūrėsime, kaip visa tai judės, vėl grįšime prie šio klausimo, vėl rašysime finansų ministerijai“, – 15min.lt sakė D.Mikutienė.

Ji minėjo, kad verslas teigiamai sureagavo į tokį siūlymą. Defibriliatoriai yra įrengti, pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste, „Ikea“ prekybos centre, „Avon“ atstovybėse ir pan. „Ikea“, pavyzdžiui, turi ne tik defibriliatorių, bet ir budinčią specialistų komandą.

Parduotuvės vadovas Lietuvoje Marius Martinaitis 15min.lt sakė: „Parduotuvėje nuolat budi pirmosios pagalbos komanda, kurią sudaro specialius mokymus išklausę ir nelaimės atvejais žmonėms pasiruošę padėti mūsų darbuotojai. Tokiems atvejams turime įrengtą pirmosios pagalbos kambarį ir paruoštą naudoti defibriliatorių.“

IKEA nuotr./Aparatas
IKEA nuotr./Aparatas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis