„Klevo lapai“ avarijas sukelia dažniau
Oficialioji įskaitinių autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, statistika rodo, kad praėjusiais metais pradedantieji vairuotojai buvo 197 iš 2861 eismo įvykių kaltininkai. Tiesa, ši statistika atspindi tik eismo įvykius, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, o avarijų, kurias sukelia pradedantieji vairuotojai mastas, anot specialistų, yra ženkliai didesnis.
„Dėl didesnių ar mažesnių eismo įvykių pradedantieji arba turintys stažą iki 5-6 metų vairuotojai kreipiasi maždaug 2,5 karto dažniau, negu patyrę vairuotojai, kurių stažas perkopęs 10 ir daugiau metų“, – sako Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas.
Statistika rodo, kad svarbus ne tik vairavimo stažas, bet ir vairuotojo amžius – įprastai vyresni vairuotojai būna kur kas atsargesni ir į eismo įvykius pakliūva rečiau. A. Kikutis pastebi, kad neseniai vairuotojo pažymėjimą gavęs 40-metis statistiškai eismo įvykių patiria tiek pat, kiek 25-metis vairuotojas, turintis 7 metų vairavimo stažą.Tai patvirtina ir saugaus eismo ekspertas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Pašnekovas įžvelgia, kad pradedantieji vairuotojai neretai daro dviejų tipų klaidas.
„Išties neretai eismo įvykiai įvyksta dėl neryžtingumo. Vairavime nėra žodžio „palauk“ – turi veiksmus daryti užtikrintai, reaguoti greitai ir nedvejodamas, antraip keli pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Taip pat koją kiša ir skubotumas, atsirandantis iš nepatyrimo, o kartais ir noro parodyti savo „meistriškumą“. Žinau atvejį, kai pradedantis vairuotojas net vairavimo egzamino metu sąmoningai viršijo greitį. Egzaminuotojas jo paklausė, kodėl taip pasielgei, o jis tik atsakė, kad norėjo parodyti, kaip gerai vairuoja. Todėl nieko keisto, kad, kai toks žmogus gauna vairuotojo pažymėjimą, ir toliau nori parodyti savo meistriškumą“, – sako jis.
Įsitikinimai trukdo apsisaugoti
Įprasta manyti, kad nauji vairuotojai dažniau patenka į techninius įvykius – jiems stinga atidumo ir įgūdžių net važiuojant nedideliu greičiu, parkuojant automobilius, tad transporto priemonė dažniau apibraižoma, atsiranda įlenkimų. Visgi ši taisyklė turi išimčių. A.Kikutis atkreipia dėmesį, kad į eismo įvykį patekę pradedantys vairuotojai vidutiniškai patiria didesnę žalą, nei patyrę vairuotojai. „Kaip bebūtų, vis tik didesnes eismo avarijas sukelia būtent jaunesni vairuotojai. Jeigu teoriškai sudėtume, kad tiek „žalias“, tiek patyręs vairuotojas vairuoja identiškas transporto priemones, tai statistiškai vidutinės žalos dydis, kurią patiria „žalias“ vairuotojas būtų apie 30-50 proc. didesnis“, – sako specialistas.
Anot pašnekovo, patekę į eismo įvykį, jauni ir dar finansinio stabilumo neužsitikrinę vairuotojai neretai susiduria su didesniu nerimu dėl patirtų nuostolių – kylant automobilių dalių ir jų remonto kainoms, padengti transporto priemonės tvarkymo išlaidas jiems ypač sudėtinga. Visgi specialistas atkreipia dėmesį, kad būdų, kaip išvengti kišenei skaudžių nuostolių, išties yra, tačiau neretai vairuotojai į juos numoja ranka.
„Pirmiausia, pats vairuotojas turi įvertinti, kokią finansinę naštą atsitikus nelaimei jis yra pasirengęs prisiimti ir koks yra jo rizikos toleravimo lygis. Jei įvertinus galimybes pastebima, kad avarijos atveju padengti transporto priemonės remonto išlaidas bus sudėtinga, derėtų pagalvoti apie būdus, kaip šias išlaidas būtų galima sumažinti. Pavyzdžiui, saugumo „pagalve“ tokioje vietoje gali būti kasko draudimas“, – sako A. Kikutis.
Pašnekovas pastebi, kad vis dar nemažai pradedančių vairuotojų apskritai tiki mitu, neva kasko draudimas vertingas tik turint naują automobilį, o nepatyrusiems arba senesnių transporto priemonių vairuotojams tokio turėti neverta. Anot specialisto, toks įsitikinimas yra susijęs ne su paties draudimo, kaip paslaugos, poreikio nebuvimu, bet su draudimo įmokomis.
„Esant didesnei rizikai, atitinkamai kinta ir draudimo kaina, todėl nemaža dalis pradedančiųjų vairuotojų vis dėlto nusprendžia atsisakyti kasko draudimo. Visgi pastebime, kad kasko draudimo naudą tarsi iš naujo įvertina tie, kurie jau yra susidūrę su pastaraisiais keleriais metais labai stipriai pakilusiomis autoserviso darbų bei automobilių dalių kainomis. Dėl šios priežasties, neretai tie, kuriems platesnio masto draudimas per brangus, renkasi susiaurintos apimties kasko alternatyvų draudimą. Šis yra pigesnis ir apsaugo nuo pagrindinių rizikų“, – teigia A. Kikutis.
Gauti vairuotojo pažymėjimą nepakanka
Ekspertai sutaria – eismo įvykio tikimybę sumažina įgūdžių lavinimas. Visgi geri vairavimo įgūdžiai išsivysto tik praktikuojantis. Anot A. Pakėno, neretai nauji vairuotojai, vos gavę vairuotojo pažymėjimą, pervertina savo galimybes ir tiki, kad mokymosi vairuoti metu įgytų įgūdžių jiems pakanka.
„Reikia turėti omenyje, kad mokymuisi vairuoti oficialiai skiriama 30 valandų. To tikrai nepakanka – vidutiniškai reikia bent 50-60 valandų arba, kaip rodo tyrimai, bent 1000 nuvažiuotų kilometrų. Žinoma, kai kuriems pavyksta greičiau išmokti važiuoti, tačiau įgūdžiams lavintis reikia laiko, – dalijasi saugaus eismo ekspertas. – Reikia nepamiršti, kad kiekvienas gyvūnas gamtoje yra sutvertas tam tikram greičiui – arklys bėga vienu greičiu, leopardas – kitu, o kokiu greičiu bėga žmogus? Maždaug 10-15 km per valandą. Taigi, mūsų reakcija yra pritaikyta tokiam greičiui, o vairuojant automobilį, visi įgūdžiai yra dirbtinai ugdomi. Natūralu, kad tam reikia daug laiko.“
A.Pakėnas priduria, kad gavus vairuotojo pažymėjimą savo patirtį galima didinti įvairiose privačiose aikštelėse ir mokymo centruose, kuriuose imituojamos sudėtingos vairavimo sąlygos.
