„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Žingsnis iki tragedijos: kada sustabdyti tikrai nespėsite?

Prastesnis matomumas būna ne tik per rūką, stiprų lietų ar pūgą, bet ypač naktį, o juk viena pagrindinių saugaus vairavimo sąlygų – pakankamas matomumas. Daug rašoma apie tai, kaip tamsiuoju metui turi elgtis pėstieji, kaip jie turi dėvėti atšvaitus, kokia kelio puse privalo eiti ir pan. Tačiau prasto matomumo sąlygomis labai svarbus yra ne tik pėsčiojo, bet ir vairuotojo elgesys. Vairuotojas mato tik tiek, kiek kelią apšviečia jo automobilio žibintai. Realiomis sąlygomis matomumas naktį nuolat kinta, gali smarkiai sumažėti.
Automobilis
Automobilis / 123RF.com nuotr.

Ne tiek daug vairuotojų supranta naktinių eismo įvykių pobūdį ir tinkamai reaguoja į pasikeitusią situaciją. Vairuotojai turėtų elgtis taip, tarsi visi pėstieji, kurie naktį eina kelio pakraščiu arba kelkraščiu, mano, kad jei jie iš tolo mato automobilio žibintus, tai ir vairuotojai juos tikrai mato. Deja, tai labai toli nuo tiesos, bet kiekvienas vairuotojas į situacijos pokyčius gali reaguoti tinkamai. Svarbu suvokti, kad nakties metu viską gali lemti ir sekundės dalys.

Ar spėsime sustabdyti?

Daug vairuotojų giriasi: „Mano automobilis turi gerus stabdžius!“ Iš tikrųjų saugumą lemia ne tik stabdžių veiksmingumas. Ne mažiau svarbu – kada pradėsite stabdyti. Prieš vairuotojui nuspaudžiant stabdžių pedalą, vyksta sudėtingi procesai. Pirmiausia vairuotojo akys pastebi kliūtį kelyje, pavyzdžiui, kelio pakraščiu einantį pėsčiąjį.

123rf.com nuotr./Eismo įvykis
123rf.com nuotr./Eismo įvykis

Akių užfiksuota informacija keliauja į smegenis, kur žaibiškai atliekama pamatyto vaizdo analizė, įvertinami atstumai, automobilio greitis ir pan. Tada smegenys priima sprendimą: reikia stabdyti! Ši komanda nervinėmis skaidulomis keliauja į dešinę koją, kad ši nuo akceleratoriaus pedalo persikeltų ant stabdžių pedalo ir jį stipriai nuspaustų. Raumenys gauna atitinkamus impulsus ir galiausiai mūsų koja nuspaudžia stabdžius.

Tuo metu automobilis vis dar važiuoja nesumažintu greičiu. Tik tada, kai stabdžių sistemoje padidėja slėgis, stabdžių cilindrai prispaudžia trinkeles prie diskų, automobilis pradeda stabdyti. Vairuotojai mano, kad viskas vyksta akimirksniu, bet iš tikrųjų tam reikia laiko. Nedaug, bet jis gali būti lemtingas.

Tarkim, kad vairuotojo reakcijos laikas (visas vaizdo apdorojimo ir sprendimo priėmimo procesas) yra pakankamai geras – 0,5 sekundės. Iš tiesų ralyje dalyvaujančių sportininkų reakcijos laikas yra daug geresnis, pvz., apie 0,3 sekundės. Tačiau kelias nėra ralio greičio ruožas, kur vairuotojas maksimaliai susikoncentravęs ir sutelkęs dėmesį į visus galimus pavojus, posūkius, slydimus.

Paprastų vairuotojų koncentracija yra daug mažesnė, jiems sportininkų susikaupimo lygis praktiškai nepasiekiamas, o jei ir pasiekiamas, tai tik trumpam ir ypač sudėtingomis sąlygomis.

Vairuodami užmiestyje, eiliniai vairuotojai galvoja apie įvairius dalykus, kalba su keleiviais, žvilgčioja į navigacijos sistemą. Visa ši veikla gerokai sutrumpina jų reakcijos laiką. Be to, vairuotojas gali būti pavargęs, blogai jaustis, turėti problemų darbe ar šeimoje. Ekstremaliomis sąlygomis dėl šių veiksnių reakcijos laikas gali pailgėti iki kelių sekundžių!

Tačiau priimkime, kad jūsų reakcijos laikas yra 0,5 sekundės. Kai nuspaudžiate stabdžių pedalą, iki tikrojo stabdymo pradžios, dažniausiai praeina dar apie 0,5 sekundės. Taigi iš viso turime 1 sekundę. Per šį automobilis vis dar važiuoja savo ankstesniu greičiu ir akimirksniu priartėja prie kliūties.

Kai nuspaudžiate stabdžių pedalą, iki tikrojo stabdymo pradžios, dažniausiai praeina dar apie 0,5 sekundės.

Gerai jei pėsčiasis turėjo atšvaitą ir jūs jį matėte iš toli. Bet jei kelkraščiu ėjo atšvaitų neturintis žmogus, nuo to momento kai jį pamatysite, atstumas tarp pėsčiojo ir jūsų automobilio gali būti gerokai mažesnis, nei atstumas, kurį automobilis įveiks per vieną sekundę. Tai reiškia tik viena – sustabdyti jau nebespėsite. Deja, vairuotojas negali pasirūpinti, kad jo kelyje sutikti pėstieji turėtų atšvaitus – jie savo saugumu rūpinasi (ar nesirūpina) patys. Tačiau vairuotojas turi įvertinti, kad nakties metu jis sutiks ne tik atšvaitus dėvinčius, bet ir jų nedėvinčius pėsčiuosius, o tai reiškia, kad savo elgesį naktiniame kelyje reikia koreguoti didesnio pavojaus link.

Realios situacijos. Ar spėsite sustabdyti, ar ne?

Paimkime paprastą situaciją. Jūs važiuojate užmiesčio keliu, įjungę tolimąsias šviesas, kurios turėtų apšviesti kelią bent 100 metrų atstumu. Važiuojant 90 km/h greičiu ir viskas yra gerai – stabdymo kelias yra trumpesnis už priekinių žibintų apšviečiamą nuotolį, todėl pastebėję kliūtį turite galimybę stabdyti. Bet važiuojant 130 km/val. greičiu stabdymo kelias yra ilgesnis nei priekinių žibintų veikimo nuotolis. Todėl kai žibintų šviesos apšvies kliūtį, jūs jau nespėsite sustabdyti automobilio.

Tačiau praktikoje nėra taip, kad galėtume važiuoti nuolat įjungę ilgąsias šviesas. Iš priešingos pusės atvažiuoja transporto priemonė. Taigi turite perjungti tolimąsias šviesas į artimąsias. Artimųjų šviesų žibintų veikimo nuotolis yra daug trumpesnis nei tolimųjų šviesų žibintų – tik apie 40 metrų. Ir jei perjungę šviesas vis dar važiuojate tuo pačiu 90 km/h greičiu, atsiradus neapšviestai kliūčiai, nespėsite laiku stabdyti, nes stabdymo kelias, važiuojant šiuo greičiu, yra daug ilgesnis nei artimųjų šviesų spindulių nuotolis. Taigi, jei pamatysite pėsčiąjį be atšvaitų (vis dar neretas atvejis), einantį 45 metrų atstumu, nespėsite laiku sustabdyti! Stabdymo kelias bus maždaug 65 metrai, o jūs jį pastebėsite už 45 metrų.

Tačiau tai dar ne viskas! Situacija dar blogesnė, jei priešinga kryptimi važiuoja kita transporto priemonė. Žmogaus akis veikia kaip fotoaparato objektyvas – kuo daugiau šviesos, tuo labiau siaurėja vyzdys, o juk važiuojant naktį, akių vyzdžiai būna stipriai išsiplėtę, kad geriau matytume tamsoje. Tokiu atveju pėsčiąjį pastebėsite iš dar mažesnio atstumo. O jei iš priekio atvažiuoja automobilis su netinkamai sureguliuotomis šviesomis, jūsų akys staiga gauna didelę šviesos dozę ir vyzdžiai dar labiau susiaurėja.

Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Stabdymo kelias, padangų žymės ant asfalto
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr./Stabdymo kelias, padangų žymės ant asfalto

Dėl to jus mažiau akina atvažiuojančio automobilio žibintai, bet... tamsiąsias sritis matote daug blogiau. Taigi kai atvažiuojanti iš priekio transporto priemonė yra arti, matomumas sumažėja iki 30 ar net 20 metrų. Ką tai reiškia? Važiuodami 90 km/val. greičiu į pėsčiąjį galite atsitrenkti dar nespėję nuspausti stabdžių pedalo!

Didžioji dauguma vairuotojų suvokia, kad kelyje, perjungus ilgąsias šviesas į artimąsias, prasilenkiant su atvažiuojančiais automobiliais sumažėja matomumas periodiškai atsiranda laikinas matomumo kokybės pablogėjimas, bet jie į tai nereaguoja ir visą laiką važiuoja tuo pačiu greičiu.

Kaip išvengti pavojų tamsoje? Reikia vadovautis paprasta taisykle: jei nieko nematau, nevairuoju. Žinoma, niekas nesako, kad naktį kelyje reikia nuolat sustoti, bet sumažinti greitį prasilenkiant su atvažiuojančiu automobiliu bei perjungiant ilgąsias šviesas į trumpąsias – būtina. Fizikos dėsnių neįmanoma apgauti! Jei perjungę ilgąsias šviesas į trumpąsias vis dar važiuojate 90 km/h greičiu, tam tikra prasme važiuojate tamsoje! Ir jei tuo tarpu kelią kirs tamsiai apsirengęs pėsčiasis, ar kelio viduriu važiuos dviratininkas be šviesų arba šalikelėje stovės neapšviesta traktoriaus priekaba be atšvaitų – atsitrenksite į tokią kliūtį. Nepadės nei puikūs jūsų refleksai, nei labai geri automobilio stabdžiai.

Kas trukdo matomumui? Pašalinti šias kliūtis labai lengva

Profesionalus lenktynininkas Dominykas Butvilas teigia, jog rudenį būtina keisti vairavimo stilių. Pasak sportininko, rudenį ir žiemą tiek matomumas, tiek automobilio sukibimas su keliu visai kitokie nei vasarą, todėl visų pirma privalu atitinkamai įvertinti pačią transporto priemonę, jos būklę ir keisti vairavimo stilių, kadangi atėjus tamsiajam metų laikui teks daugiau važiuoti esant prastesniam apšvietimui ir matomumui, o blogas matomumas – didžiausias vairuotojo priešas tiek mieste, tiek užmiestyje.

Lenktynininkai važiuodami trasoje nuolat žiūri į tolį, todėl jiems svarbus nepriekaištingas matomumas per priekinį stiklą. D. Butvilas pastebi, kad ši savybė lygiai tokia pati svarbi kelyje ir net tokia įprasta situacija, kai netikėtai pasibaigia langų plovimo skystis, gali apsunkinti kelionę. „Lietuvos orai yra permainingi, todėl labiausiai akcentuoju matomumą. Jei norite važiuoti patogiai ir saugiai, patariu nusiplauti automobilį, arba bent jau nusiplauti stiklus bei veidrodėlius. Be to, yra svarbu prieš kiekvieną ilgesnę kelionę prisipilti langų skysčio, nes stiklą reikia purkšti nuolat, kad būtų geresnis matomumas“, – pataria sportininkas. Pasak sportininko, jeigu automobilio stiklas linkęs greitai apsitraukti garais, tikėtina, kad reikia keisti salono oro filtrą. Taip pat, jei priekinis stiklas nuolat aprasoja, patariama naudoti kondicionierių.

Atėjus šaltajam sezonui reiktų pasikeisti valytuvus, nes seni valytuvai neatlieka savo funkcijų, o tai gali sukelti tikrai didelių problemų.

Dominykas Butvilas primena, kad atėjus šaltajam sezonui reiktų pasikeisti valytuvus, nes seni valytuvai neatlieka savo funkcijų, o tai gali sukelti tikrai didelių problemų, nes išaugs tikimybė laiku nepastebėti kliūties. Beje, būtina periodiškai nuvalyti priekinio stiklo vidinę pusę, kuri apsitraukia gerokai matomumą naktį mažinančia plėvele.

Dominykas Butvilas užsimena, kad tinkama sėdėsena irgi gali padidinti matomumą ir pateikia pavyzdį iš lenktynių: „Slalomo trasoje reikia gero matomumo, tad patartina atsisėsti kiek aukščiau nei įprastai. Vos centimetru pakelta sėdynė leis geriau matyti kliūtis esančias arčiau automobilio“. Tai padėtų išvengti nelaimės tuo atveju, kai kliūtį pamatote per vėlai ir stabdymas nepadės, bet ją dar galima apvažiuoti.

Turite ne tik matyti kitus, bet ir būti patys matomi

Labai svarbu, kad vairuotojas ir pats tamsiuoju paros metu būtų geria matomas, jei jam tenka išlipti iš automobilio – juk tokiu atveju jis tampa pėsčiuoju. Jeigu tamsiu paros metu tenka sustoti ir išlipti, prieš lipdami lauk, pirmiausia turėtumėte apsivilkti ryškiaspalvę šviesą atspindinčią liemenę. Todėl ši liemenė turi būti ne kur nors bagažinėje, o automobilio salone. Taip tapsite geriau matomas pravažiuojantiems automobiliams.

123RF.com nuotr./Tamsiu paros metu pėstieji turėtų būti itin atidūs
123RF.com nuotr./Tamsiu paros metu pėstieji turėtų būti itin atidūs

Taip pat privaloma iš karto įjungti ir avarines automobilio šviesas (jei jos veikia). Avarinis STOP ženklas yra būtinas, jei neveikia automobilio avarinės šviesos arba buvote priverstas sustoti blogai matomoje vietoje. Kelių eismo taisyklės nurodo, kad jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, automobilio vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.

Tai būtinas veiksmas, kad kiti eismo dalyviai galėtų numatyti kliūtį ir sumažinti greitį artėdami iki ne vietoje sustojusio automobilio. Šie atstumai parinkti ne atsitiktinai, o taip, kad vairuotojas važiuodamas leistinu greičiu sugebėtų suspėti sureaguoti į kliūtį.

Rekomenduojame automobilio salone turėti ir žibintuvėlį. Jie šviečia ryškiai, ilgai, yra kompaktiški, tad žibintuvėlių galite gurėti net ne vieną. Žibintuvėlio šviesa visada yra matoma iš labai toli, o ji labai gerai veikia vairuotojų psichiką ir priverčia sunerimti (kas gi ten vyksta!), imtis atitinkamų veiksmų.

Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs