„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Priežastis, dėl kurios tikimybė žūti eismo įvykyje išauga 17 kartų

Eismo įvykiai – medikų, gelbėtojų ir policijos pareigūnų kasdienybė, tačiau net ir daug ko mačiusius pavojingas kai kurių vairuotojų elgesys stebina. Pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės sužeisti 108, žuvo – 22 žmonės. „Išgėrusiam pasaulis atrodo visai kitaip“, – sako ugniagesys gelbėtojas Donatas Kriogas. Tai – ne vien Lietuvos problema, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pastebi, kad dėl alkoholio vartojimo kilusių avarijų mastai įvairiose šalyse skiriasi.
Avarijos vietoje
Avarijos vietoje / Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr.

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, pernai buvo nustatyti 9949 neblaivūs transporto priemonių vairuotojai, iš kurių 4945 patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Dėl girtų vairuotojų kaltės praėjusiais metais sužeisti 108, žuvo – 22 žmonės.

Situacija pamažu gerėja

Pastaraisiais metais vairuotojams rečiau nustatomas vidutinis arba sunkus girtumas. Be to, keičiasi ir visuomenės požiūris – vis daugiau žmonių nelieka abejingi pastebėję išgėrusį vairuotoją. LKPT nurodo, kad analizuojant dvejų paskutinių metų duomenis paaiškėjo, jog 2 proc. sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių. 22 proc. sumenko ir dėl alkoholio vartojimo sukeltų eismo įvykių, kuriuose buvo nesunkiai sužeisti žmonės arba padaryta didelė žala, skaičius.

Nors situacija pamažu gerėja, LKPT pateikta statistika iškalbinga.

Pernai 406 vairuotojams, kuriems taikomas 0 promilių reikalavimas, nustatytas lengvas girtumas. Tai – 13 proc. daugiau negu užpernai. Išgėrusių pradedančiųjų vairuotojų skaičius sumažėjo 10 proc., tačiau net 37 proc. išaugo apsvaigusių taksi automobilių, krovinių automobilių, mopedų ir motociklų, autobusų vairuotojų skaičius. 4169 – tiek vairuotojų, kuriems nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, išaiškinta 2018 metais. Lyginant su 2017-ųjų duomenimis, fiksuojamas 8 proc. augimas.

4169 – tiek vairuotojų, kuriems nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, išaiškinta 2018 metais.

Vis dėlto svarbu suprasti, kad statistika glaudžiai siejasi su kontrolės priemonėmis – kuo dažniau vykdomi reidai ir tikrinamas vairuotojų blaivumas, tuo daugiau pažeidimų nustatoma.

Tikimybė žūti išauga 17 kartų

Neblaivūs vairuotojai – ne vien Lietuvoje egzistuojanti problema. Remiantis PSO duomenimis, nuo alkoholio apsvaigusių vairuotojų sukeltų eismo įvykių mastai įvairiose šalyse skiriasi. Nustatyta, kad aukštesnio pragyvenimo lygio šalyse, 20 proc. žuvusių vairuotojų kraujyje rasta alkoholio. Ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose valstybėse šis skaičius siekia 33–69 proc.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Įvykio vietoje
Tomo Markelevičiaus nuotr./Įvykio vietoje

PSO pabrėžia, kad išgėrus tikimybė žūti kelyje padidėja net 17 kartų. Lėtesnė reakcija, prastesnis regėjimas, rizikingas elgesys – visa tai alkoholio pasekmės. Svarbu suprasti, kad ir nedidelis jo kiekis gali būti lemtingas.

Sveikatos organizacijos teigimu, vienas iš veiksmingiausių kovos su neblaiviais vairuotojais būdų – alkoholio limito nustatymas. Patyrusiems vairuotojams rekomenduojama taikyti ne didesnį kaip 0,5 promilių, pradedantiesiems – 0,2 promilių ribą. Šiuo metu Lietuvoje leidžiamas alkoholio kiekis siekia 0,4 promiles, o pradedantiems, kaip ir keleivius vežantiems vairuotojams, taikomas visiško blaivumo reikalavimas.

Asmenys, kurie supranta, jog bet kada gali būti patikrinti ir nubausti, alkoholį vartoja rečiau.

Pastebėta, kad ne mažiau reikšminga kontrolė bei įstatymai – asmenys, kurie supranta, jog bet kada gali būti patikrinti ir nubausti, alkoholį vartoja rečiau. Nors į kovą su neblaiviais vairuotojais galima pasitelkti alkoblokus, apie kuriuos vis dažniau kalbama ir Lietuvoje, dėl jų riboto pritaikymo kyla klausimų. Be kita ko, PSO rekomendacijose teigiama, kad griežtesnių reikalavimų taikymas naujiems vairuotojams, kaip yra ir Lietuvoje, lemia mažėjantį eismo įvykių skaičių.

Avarijos tapo kasdienybe

Pirmieji į eismo įvykius atskuba medikai ir ugniagesiai gelbėtojai, todėl apie tragiškų nelaimių priežastis 15min pasiteiravo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties pamainos vyresniojo gydytojo Valerijaus Moskaliovo ir daugiau kaip dešimtmetį ugniagesiu gelbėtoju dirbančio D.Kriogo.

Kauno GMP stoties pamainos vyresnysis gydytojas V.Moskaliovas gyvybes gelbsti jau 25 metus. Vyras atskleidė, kad automobilių avarijos jo darbe – kasdienybė. Pašnekovo teigimu, kasdien pasitaiko 2–3, o kartais ir 5 eismo įvykiai. Paprašytas įvardyti nelaimių priežastis, jis pastebėjo, kad dažniausiai avarijos įvyksta dėl per didelio greičio ir vairuotojų neatidumo, kurį gali lemti daugybė kriterijų: nuovargis, oro sąlygos, mobiliųjų telefonų naudojimas ar alkoholis.

Neblaivus žmogus praranda saugumo jausmą, todėl važiuoja greičiau, be to, sulėtėja jo reakcija.

„Visokių situacijų būna, pasitaiko ir išgėrusių vairuotojų. Grubiai tariant, vieną iš dešimties avarijų sukelia nuo alkoholio apsvaigęs žmogus. Dažniausiai tai lengvas, 1,5 promilės neviršijantis girtumas. Neblaivus žmogus praranda saugumo jausmą, todėl važiuoja greičiau, be to, sulėtėja jo reakcija“, – paprašytas pasakyti, kaip dažnai avarijas sukelia girti vairuotojai, patirtimi pasidalijo medikas.

Motyvuoja noras padėti žmonėms

Telefonu kalbintas ilgus metus ugniagesiu gelbėtoju dirbantis D.Kriogas įspėjo, kad pokalbį bet kuriuo metu, vos pasigirdus aliarmo signalui, gali tekti nutraukti. Laimei, pagalbos niekam neprireikė. Pašnekovas, paklaustas, kas motyvuoja dirbti tokį sudėtingą darbą, atviravo: „Visų pirma, noras padėti žmonėms, taip pat žavi tai, kad čia nėra monotonijos – kiekvienas atvejis unikalus.“

Nuotrauka iš „Facebook“ profilio „Alio, Raseiniai“/Įvykio vietoje
Nuotrauka iš „Facebook“ profilio „Alio, Raseiniai“/Įvykio vietoje

D.Kriogas paaiškino, kad ugniagesiai gelbėtojai dažniausiai nežino, ar avariją sukėlė išgėręs ar blaivus asmuo. Tai – policijos pareigūnų darbas, o gelbėtojams svarbiausia išsaugoti gyvybes. Tiesa, pridūrė jis, retkarčiais pasitaiko atvejų, kuomet vairuotojai būna akivaizdžiai girti.

„Avarija yra avarija, tai nėra normalu. Pasekmės būna tragiškos. Išgėrusiam pasaulis atrodo visai kitaip – apsvaigęs žmogus apie pasekmes net nepagalvoja. Belieka tikėtis, kad iš klaidų, jeigu tik lieka gyvi, tokie vairuotojai pasimoko“, – svarstė D.Kriogas.

Brangink gyvybę. Nevairuok apsvaigęs

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs