Nelaimingų atsitikimų rizika – stačiai aukštyn
Penkerius metus, 18–oje Europos Sąjungos šalių buvo vystomas mokslinių tyrimų projektas DRUID, tyręs vairavimą apsvaigus nuo narkotikų, alkoholio ir vaistų. Įgyvendinant vieną didžiausių kada nors ES vykdytų tyrimų, buvo parengta apie 50 išsamių ataskaitų. Jos svariai prisidėjo prie eismo saugumo didinimo, leido aiškiai suprasti kokį pavojų alkoholis kelia visiems eismo dalyviams.
Tyrimai parodė, kad net tais atvejais kai alkoholio koncentracija kraujyje yra maža ir neviršija Lietuvoje leistinos 0,4 promilės, rizika, kad galite sukelti eismo įvykį – jau padidėja. Todėl įstatymų leidėjams dažnai rekomenduojama nustatyti būtent 0,2 promilės leistiną ribą, nes viršijus šią ribą, rizika sukelti eismo įvykį tampa didesne.
Kai alkoholio koncentracija kraujyje yra didesnė nei 0,4 promilės, rizika, kad sukelsite eismo įvykį yra tris kartus didesnė. Pasiekus 0,8 promilės ribą, jau 10 kartų didesnė, o kai alkoholio koncentracija kraujyje siekia 1,2 promilės, rizika net 30 kartų didesnė. Viršijus 1,2 promilės ribą, jau kalbama apie šimtus kartų padidėjusią nelaimingo atsitikimo riziką.
Europos Komisijos pateiktais duomenimis, vairavimas išgėrus gali būti 20–28 proc. visų mirtimi pasibaigusių eismo įvykių priežastimi.
Žinojimo apie riziką nepakanka
Apie trečdalį avarijų JAV keliuose sukelia neblaivūs vairuotojai, todėl šioje šalyje vairavimas apsvaigus tyrinėtas itin kruopščiai. Tačiau ilgą laiką įvairiuose tyrimuose dalyvavo tik blaivūs respondentai ir tik prieš dešimtmetį Misūrio universiteto mokslininkai į problemą pažvelgė plačiau ir atliko tyrimą kuriame dalyvavo tiek blaivūs, tiek alkoholinių gėrimų vartoję vairuotojai ( tyrimo metu dalies savanorių buvo paprašyta išgerti tam tikrą alkoholio kiekį).
Šis tyrimas, kurio metu vairuotojai turėjo įvertinti savo pasirengimą vairuoti, parodė, kad jei blaivūs vairuotojai buvo 100 proc. įsitikinę, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – labai pavojingas, tai pavartoję alkoholio, kai kurie tyrimo dalyviai pakeitė nuomonę.
Tyrimo bendraautorius Denisas M. McCarthy perspėja – alkoholis keičia mūsų suvokimą daugeliu klausimų, taip pat ir požiūrį į vairavimą. Šis tyrimas parodė, jog nepakanka vien tik žinoti, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra labai pavojingas – nuostatos „vairuoju tik visiškai blaivus“ visose situacijose būtina laikytis be išlygų.
Dalis JAV ir Kanados tyrėjų siekė išsiaiškinti ar yra ryšys tarp kokio nors asmenybės bruožo ir vairavimo apsvaigus. Įvairūs tyrimai parodė, kad vairuoti apsvaigę labiau linkę aštrių pojūčių mėgėjai, kurie paprastai dažniau pažeidžia kelių eismo taisykles, dažniau neužsisega saugos diržų, dažniau vairuodami naudojasi telefonu. Tačiau pažymėta, kad stiprus atsakomybės jausmas visada stabdo nuo tokių veiksmų. Labai svarbią reikšmę vaidina ir visuomenės požiūris – jei didžioji jos netoleruoja bandančių sėsti prie vairo apsvaigus, net aštrių pojūčių mėgėjai laikosi nuostatos „vairuoju tik visiškai blaivus“.
Išgėrę alkoholio prie vairo sėda dviejų tipų žmonės
Gana daug priklausomybių psichiatrų bei psichoterapeutų pabrėžia, kad dažniausiai išgėrę prie vairo sėda:
- jau turintys problemų dėl alkoholio;
- neatsakingi, paviršutinišką požiūrį demonstruojantys lengvabūdžiai.
Kalbėdami apie pirmąją grupę, psichikos sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad sprendimas vairuoti apsvaigus neretai susijęs su tuo, kad asmuo jau nebekontroliuoja savęs tam tikrų situacijų metu. Vystantis priklausomybei nuo alkoholio, žmogus pirmiausia praranda saiką: vartojama vis dažniau ir daugiau. Vėliau prarandama kontrolė. Noras sėsti už vairo išgėrus alkoholio, dažnai yra signalas, kad asmuo prarado savikontrolę, nors tvirtai žino, kad vairuojantis privalo būti blaivus.
Vystantis priklausomybei nuo alkoholio, žmogus pirmiausia praranda saiką: vartojama vis dažniau ir daugiau.
Turintys problemų dėl alkoholio, nuolat, po truputį „gurkšnoja“, jau nebegali sustoti, nes tai susiję su labai nemaloniais simptomais ir abstinencijos sindromu. Esant tokiems alkoholio vartojimo įpročiams, išsivysto didelė tolerancijai alkoholiui ir net tada, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nemaža, jie jaučiasi „gerai“, drįsta sėsti prie vairo. Jei už vairavimą išgėrus vairuotojas sustabdomas ne kartą, labai dažnai pasitvirtina, kad jis iš tiesų buvo priklausomas nuo alkoholio.
Antroji grupė neturi priklausomybės nuo alkoholio – sprendimą sėti prie vairo apsvaigus jie priima neapgalvotai ar net iš kvailumo, manydami, jog „bokalas alaus ar taurė vyno nėra blogai“. Prie pietų ar vakarienės šiek tiek išgėrė, po valandos pagalvojo, kad viskas senokai „išgaravo“, net nesusimastydami sėdo į automobilį – labai reikėjo kažkur skubiai važiuoti su reikalais. Tai situacija kai tiesiog trūksta savitvardos, atsakomybės.
Organizmas visada elgiasi kitaip
Nežiūrint į tai, ar žmogus yra priklausomas nuo alkoholio, ar tokios priklausomybės neturi, kiekvieną kartą, pavartojus alkoholinio gėrimo, jis elgiasi kitaip, nei „blaivus“. Mūsų organizmo reakcija priklauso nuo daugelio veiksnių: alkoholio kiekio ir rūšies, vartojimo greičio, „kilnojimo“ dažnio, ar geriant buvo valgoma, ar vartojami vaistai. Taip pat svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, lytis, svoris, ūgis, medžiagų apykaita ir daugelis kitų. Tačiau net nedidelis alkoholio kiekis kraujyje visada susilpnina mūsų refleksus, sumažina savikontrolę, esame linkę pervertinti savo galimybes, dažnai netinkamai įvertiname situaciją.
Vilniaus universiteto mokslininkių dr. Laimos Bulotaitės ir dr. Audronės Astrauskienės tyrimo „Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimo įpročiai“ ataskaitoje rašoma: „Mokslininkai teigia, kad nėra nustatytas toks alkoholio koncentracijos kraujyje lygis, kuris neturėtų jokios įtakos asmens elgesiui ir gebėjimams, ir nėra tokios vairuotojų kategorijos, kurios neveiktų alkoholis. Specialistai, apžvelgę įvairių tyrimų rezultatus, teigia, kad net esant palyginti mažai alkoholio koncentracijai kraujyje (0,2 promilės ir mažiau) įvyksta reikšmingi motorikos, jutimų bei suvokimo pokyčiai“.
Psichologų tyrimai liudija, kad apgirtęs ir prie vairo atsisėdęs žmogus įgauna perdėto pasitikėjimo, jam atrodo, kad jo sugebėjimai vertinti situaciją net pagerėja, reakcija greitesnė, jis netiki, kad alkoholis gali neigiamai paveikti vairavimo įgūdžius, nesugeba įvertinti rizikos laipsnio. Įvairios apklausos rodo, kad sulaikyti neblaivūs prie vairo asmenys yra įsitikinę, kad juos policija sustabdė ne todėl, jog jie įtartinai vairavo, o atsitiktinai, vykstant eiliniam policijos reidui. Kai kurie vairuotojai dažnai savo elgesį teisina nežinojimu arba klaidinga informacija apie alkoholį. Kiti bando pasiteisinti, tuo, kad važiavo „tik“ trumpą atstumą arba tik tuščiais, beveik nevažinėjamais užmiesčio keliais.
Psichologų tyrimai liudija, kad apgirtęs ir prie vairo atsisėdęs žmogus įgauna perdėto pasitikėjimo.
Keli geri patarimai padėsiantys tai išvengti
Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio niekada nėra ir nebus saugus, net ir važiuojant nedidelį atstumą ar nuošaliu užmiesčio keliu. Nėra jokių vairavimą apsvaigus pateisinančių priežasčių. Būkite principingi ir tiesiog griežtai laikykitės kelių taisyklių:
- Išlikite ryžtingi ir atsisakykite alkoholio jei žinote, kad turėsite vairuoti arba, kad po vakarėlio nebus kam parvežti namo; įsitikinimai, kad pasivaikščiojimas gryname ore, kava ar šaltas dušas padeda greičiau „išvaryti“ alkoholį, nėra pagrįsti jokiais moksliniais tyrimais.
- Pasirinkite principą: „Vairuoju tik visiškai blaivus“ ir niekada jo nelaužykite.
- Niekada nerizikuokite, jei kyla abejonių ar esate blaivus, geriau išsikvieskite taksi ar pavežėją.
- Nebūkite pasyvus stebėtojas, jei matote, kad vairuotojas sėda į automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
- Nenuvertinkite savo neigiamos patirties, susijusios su alkoholiu, ir dėl to atsiradusių pasekmių.
- Būkite atviri artimųjų ir draugų nuomonei, ypač kai jie išreiškia susirūpinimą ir rūpestį.
Saugaus eismo skiltis rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.
