Pirmenybę turime teikti saugumui, o ne greičiui
Kaip parodė AB „Via Lietuva“ užsakymu 2024 m. sausio mėn. atlikta visuomenės nuomonės apklausa, net 83 proc. vairuotojų mano, kad dažniausia eismo įvykių priežastis yra neatsakingas eismo dalyvių elgesys ir Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Visgi tik 11 proc. vairuotojų teigia, kad taisyklių laikosi visada, t.y. niekada neviršija leistino maksimalaus greičio.
Kodėl net ir suprasdami, kad viršytas važiavimo greitis gali būti lemtingas, vis tiek esame linkę rizikuoti? Anot psichologo prof. dr. G.Navaičio, į šią problemą galime pažiūrėti iš kelių kampų. Pirmasis – pačių vairuotojų akivaizdus noras pajausti daugiau adrenalino, pabėgti nuo įprastos gyvenimo tėkmės.
„Rizikingas vairavimas realiai nieko neprideda: jeigu tu kažkur vėluoji, tai tu jau vėluoji. Todėl galime kalbėti apie tų žmonių psichologiją: kodėl nieko negaudami jie visgi pasirenka šį variantą? Kada kalbame apie rizikingą vairavimą, žodis „rizika“ leidžia plačiau pažiūrėti į situaciją.
Rizikos priešingas variantas yra stagnacija, nuobodulys. Tuo tarpu adrenalinas, įtampa skatina dopamino smegenyse išsiskyrimą, o tai reiškia malonumą. Bet yra priimtinos ribos ir nepriimtinos ribos. Kai tas malonumas viršija ribas, akivaizdu, kad rizika yra pernelyg didelė“, – teigia ekspertas.
Nagrinėjant, kodėl žmonės keliuose renkasi elgtis neatsakingai, be adrenalino siekio labai svarbu paminėti ir kultūrinę aplinką, kuri formuoja mūsų požiūrį į vairavimą, tvirtina psichologas.
Anot prof. dr. G.Navaičio, dabartinių vairuotojų, ypač jaunesnio amžiaus, gretose iki šiol gajos nuostatos, kad „kuo greitesnis – tuo šaunesnis“. Visgi šiais laikais pirmenybę turėtume teikti saugumui.
„Daugelio jaunų žmonių seneliai, būtų galima lažintis, kad 70 proc. jų, gyveno kaime, o 30 proc. – mieste. Dabar skaičiai yra kone atvirkščiai. Mes tiesiog pereiname iš kaimo visuomenės, bendruomenės su jos taisyklėmis, jos elgesiu į miesto bendruomenę, į techninę bendruomenę. O perėjimas visada susijęs su tam tikrais sunkumais.
Galbūt matėte kino filmą „Baltaragio malūnas“. Ten pagrindinis herojus labai greitai lekia su savo vežimaičiu. Kaimo bendruomenėje tai yra šaunumo požymis – „mano bričkelė lekia greičiau už kitų, aš pirmas atlekiu“. Tai yra kultūrinė aplinka, į kurią šiandien kartais ateina jaunas žmogus“, – tikina specialistas.
Nerinkime malonių žodžių, o įvardykime faktą – tu esi kvailas.
Atsižvelgdami į tai, pasak jo, pamatę greitį viršijančius ar kitaip neatsakingai besielgiančius vairuotojus, privalome juos drausminti. Svarbu pabrėžti jiems, kad jų elgesys jokio šaunumo anaiptol nerodo – verčiau kvailumą.
„Nerinkime malonių žodžių, o įvardykime faktą – tu esi kvailas. Jūs įvardinsite, aš įvardinsiu, dar kažkas įvardins, ir ar norės jis dar penktą kartą būti taip pavadintas? Geriausia, kad tai artimi žmonės pasakytų, – kad tame nėra nieko šaunaus. Mes galime sakyti: jeigu tu viršiji greitį, tu elgiesi kaip XIX amžiaus kaimietis“, – sako G.Navaitis.
Greitis gyvenimus keičia negrįžtamai
Anot psichologo, suprasti, kokį pavojų sukelia neatsakingas vairavimas, žmonėms padeda nepagražintos istorijos apie kitus vairuotojus, kuriems lakstymas keliuose laimingai nesibaigė. Vieni iš tokių – eismo įvykiuose nukentėję Algimantas Kojis ir Karolis Švelnikas.
Į skaudžią avariją, po kurios atsidūrė neįgaliojo vežimėlyje, Algimantas pakliuvo prieš 24 metus. Su pažįstamų kompanija jis karštą vasaros vakarą gaivinosi alkoholiu, vėliau apsvaigęs sėdo prie automobilio vairo. Kuomet pasijuto per daug apsnūdęs, Algimantas persėdo į keleivio sėdynę.
Didžiuliu greičiu lėkdamas per tamsą, vairuotojas nepastebėjo priešais buvusio posūkio. Transporto priemonė vertėsi ant stogo, o labiausiai nukentėjo ta dalis, kur sėdėjo būtent Algimantas. Jo bendrakeleiviai apsiėjo su lengvesniais sužeidimais, o pačiam istorijos herojui jie buvo itin sunkūs.
„Mano pasekmė – trauma – susidėjo iš kelių faktorių: greičio, alkoholio ir, skaudžiausia, pažįstamų sprendimo po avarijos tiesiog neiškviesti medikų. Jie mane visą naktį dar pravežiojo, praslapstė automobilyje, gal tikėjosi, kad atsigausiu. Gydytojų teigimu, tai buvo esminis momentas. Šiaip aš turėjau net neišgyventi – taip sakė gydytojai. Jie net negalėjo manęs operuoti“, – pasakoja vyras.
Tuo tarpu Karoliui gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė prieš 4 metus. Atlikęs karo tarnybą, vieną dieną jis susitarė smagiai pasivažinėti su kitais motociklininkais. Su vienu iš jų vyras ėmė kelyje lenktyniauti. Tuo metu asfaltas buvo šlapias. Galiausiai Karolis prarado motociklo kontrolę, pradėjo slysti ir nuvažiavo nuo kelio.
Po smūgio nelabai ką supratau, man maišėsi dangus su žeme. Pajutau didžiulį skausmą. Iš pradžių dar nesupratau, kokie rimti yra sužeidimai. Tik mačiau, kad lūžo kairė koja ir skaudėjo dešinę koją – tarsi buvo nutirpusi pėda.
Atėjo kitas motociklininkas, pradėjau jo klausinėti: „Deivydai, o kur mano koja?“ Nes žiūrėjau į tą pėdą ir jos nemačiau. Paklausiau antrą kartą. Jis buvo labai perbalęs ir nenorėjo atsakyti. Paklausiau trečią kartą ir jis pasakė: „Prie stulpo“. Tada supratau – iš tiesų kojos nėra“, – atvirauja Karolis.
Nuo šio skaudaus įvykio per gyvenimą vyras žygiuoja su kojos protezu. Karolis pripažino – dėl tokių kardinalių pokyčių teko daug ką paaukoti.
„Žaizdos užgijo, tačiau pasekmės liko. Nors gyvenu pilnavertį gyvenimą, ko labiausiai gaila po šio įvykio – kad teko atsisakyti karininko karjeros. Planavau dirbti ten iki pat pensijos“, – teigia istorijos herojus.
Dalindamiesi savo skaudžia patirtimi, Karolis su Algimantu tikisi įkvėpti žmones keliuose būti atsakingesniems ir greičio neiškeisti į gyvenimo kokybę ar net gyvybę.
„Pažvelkite į mane ir suprasite, kad tos kelios minutės, tas kažkoks neapgalvotas manevras gali baigtis taip. Tai viena klaida, kurios dažniausiai atstatyti atgal negalima“, – eismo dalyviams siunčia žinutę Algimantas.
