Psichoterapeutė: „Kaltė — labai sunkus jausmas“
„Buvo vienas pacientas, kurio besilaukianti žmona, jam vairuojant, žuvo eismo įvykyje“, — tragišką istoriją prisiminė V.Čioraitienė. Automobilį vairavęs vyras nebuvo apsvaigęs, elgėsi atsakingai, bet nelaimės išvengti nepavyko. Kaltės jausmas žmogų sugniuždė. Prireikė ne vienerių metų, kol jam pavyko atsistoti ant kojų. Kita jauna moteris, toliau pasakojo specialistė, į eismo įvykį pakliuvo veždama giminaitę. Pastaroji neišgyveno, dėl to mergina labai kentėjo. Anot jos, sunkiausios tos situacijos, kai žmogus pats yra ir nukentėjęs, ir kaltininkas.
Žinoma, svarstė pašnekovė, yra tokių, kurie eismo įvykyje žmogų nužudo būdami apsvaigę ar važiuodami dideliu greičiu, bet dėl to nė kiek nesigraužia, o priešingai — neigia, pabėga iš įvykio vietos, apšmeižia auką, visaip bando išvengti teisingumo. Vis dėlto, tai labiau pavieniai atvejai, būdingesni psichologinių sunkumų turintiems, pavyzdžiui, psichopatinėms asmenybėms. Psichoterapeutė pabrėžė, kad psichologiškai sveikas žmogus, nors ir netyčia pražudęs kitą, nešioja kaltę.
„Taip, su tuo gyventi labai sunku, bet galiausiai tenka priimti realybę ir susitaikyti, niekur nesidėsi. Viena avarijoje artimojo netekusi šeima pasakojo, kad avariją sukėlusį žmogų pamilo ir atleido, matydama jo nuoširdžias pastangas, atgailą, išgyvenamą kančią“, — patirtimi dalijosi psichoterapeutė V.Čioraitienė. Anot jos, prisipažinti, atsiprašyti, pasiūlyti savo pagalbą, ateiti pas nukentėjusiojo artimuosius — labai sunku, gal todėl kai kurie renkasi neigimą.
„Kaltė — labai sunkus jausmas, todėl norisi ją nusimesti“, — pridūrė.
Ragina neužsidaryti savyje
15min paklausta, ar galimas tarpusavio susitaikymas ir atleidimas atsakė teigiamai, tačiau paaiškino, jog visiškai normalu avariją sukėlusiam žmogui jausti pyktį ar net norą atkeršyti. Atleidimui, anot jos, reikia laiko. Netektį išgyvenantys patiria šoką, pasimetimą, liūdesį, pyktį, netikėjimą, svarstymus kodėl tai nutiko būtent man, o neretai ir visų šių jausmų maišalynę.
Kiek laiko tai gali užtrukti? Pasak jos, daug kas priklauso nuo žmogaus. Svarbu ir tai, ar kreipiamasi pagalbos, ar praradimo skausmo nebando slėpti savyje. Pašnekovės teigimu, ne veltui egzistuoja metus trunkančio gedulo tradicija: „Gedėjimas užtrunka ilgai. Vieniems susitaikyti pakanka pusmečio, o kiti užtrunka žymiai ilgiau, kenčia metų metus.“
Artimojo netekę žmonės turi teisę išgyventi visokius jausmus.
„Artimojo netekę žmonės turi teisę išgyventi visokius jausmus. Svarbiausia neužsidaryti, o kalbėti, ieškoti pagalbos, nes kartais net paprastas pokalbis labai padeda“, — sakė ji.
V.Čioraitienė taip pat atkreipė dėmesį, kad gilūs randai lieka ir eismo įvykio kaltininkų širdyse, todėl tokiais atvejais geriausia kaltę nuoširdžiai pripažinti ir prisiimti visą atsakomybę.
Per pastarąjį dešimtmetį — dvigubai mažiau žūčių
Stebint viešąją erdvę susidaro įspūdis, kad tragiški eismo įvykiai — tai kažkas neišvengiamo, kažkas, kas tiesiog atsitinka ir nieko čia negalime padaryti. Bet ar tikrai taip yra?
Anot Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresniojo patarėjo Vidmanto Pumpučio, Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį pavyko dvigubai sumažinti žuvusiųjų skaičių: 2009 m. keliuose žuvo 370, 2019 m. – 184 žmonės.
„Tačiau, — pastebėjo, — palyginti su saugiausiomis Europos šalimis, Lietuvos žūčių keliuose rodikliai yra tris kartus aukštesni negu Norvegijos, Švedijos ar Šveicarijos.“
Pasak V. Pumpučio, atlikta daug darbų eismo saugai gerinti, bet atskirų priemonių poveikį išskirti būtų sunku. Pavyzdžiui, nuo 2008-ųjų tobulinant kelių infrastruktūrą buvo rekonstruojama virš 1000 kelio ruožų, kuriuose grėsė pavojus eismo dalyviams. Taip pat įrengti greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose, sugriežtintos sankcijos už pavojingiausius KET pažeidimus. V. Pumputis paaiškino, kad daug dėmesio skiriama saugesnės aplinkos kūrimui, eismo dalyvių kultūros ugdymui ir siekiama, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus.
„Pastangos gerinti eismo saugą turi būti nesiliaujantis procesas“, — kalbėjo jis.
Ministerija: „Sėkmingai judame „Vizijos 0“ link“
Susisiekimo ministerijos nuomone, norint, kad keliuose nežūtų žmonės, visų pirma reikia pradėti nuo savęs, kiekvienas iš mūsų turi permąstyti savo elgseną, nepažeidinėti KET reikalavimų, gerbti kitus.
Lygiai taip pat svarbu kurti saugią kelių infrastruktūrą, gerinti transporto priemonių techninę būklę.
„Sutikime, per pastarąjį dešimtmetį eismo saugos srityje Lietuva išties padarė didžiulę pažangą, kurios kasdienybėje turbūt net nepastebime. Šiandien drąsiai galime teigti, kad nuo to, kas buvo vadinama „karu keliuose“, sėkmingai judame „Vizijos 0“ link. Nuo 2001 m., kai ES pirmą kartą iškėlė tikslą mažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, iki 2018 m. Lietuva pasiekė geriausią rezultatą, aukų keliuose skaičių sumažindama 76 proc. Per praėjusius metus pagal eismo saugą Lietuva tarp ES šalių pakilo per tris pozicijas ir pirmą kartą aplenkė Čekiją, Portugaliją ir Vengriją“, — paaiškino V. Pumputis.
Ragina pradėti nuo savęs
15min kalbinto V.Pumpučio teigimu, atsakymas į klausimą, ką kiekvienas galime padaryti, kad žūčių keliuose nebūtų, paprastas — elgtis kelyje atsakingai, laikytis KET.
„Kitų šalių praktika rodo, — teigė V.Pumputis, — kad eismo dalyvių elgsenos pokyčiai yra labai svarbūs. Jeigu mažėja šiurkščių pažeidimų skaičius, visada mažėja ir žuvusiųjų skaičius. Tačiau reikia nepamiršti, kad saugus eismas — tai sistema, susidedanti iš trijų elementų: kelias-žmogus-automobilis. Pats svarbiausias ir labiausiai pažeidžiamas šioje sistemoje yra žmogus. Kelias ir automobilis be žmogaus negali sukelti eismo įvykio. Šioje grandyje atsiradus žmogui su jo vienokiomis ar kitokiomis savybėmis, jis tampa 90 proc. atsakingas už visus sukeliamus eismo įvykius ir jų pasekmes.“
Brangink gyvybę. Saugok save ir kitus kelyje
Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija