Kelių policijos tarnyba tikslina, kad iš žuvusiųjų – 2 pėstieji, 1 dviračio vairuotojas, jų amžiaus vidurkis – 62-eji metai. Visi 3 eismo įvykiai, kuriuose žuvo žmonės, įvyko tamsiu paros metu.
Per savaitę eismo įvykiuose buvo sužaloti 58 žmonės, iš jų 7 nepilnamečiai. Tarp įvykiuose nukentėjusiųjų – 18 pėsčiųjų, iš jų 8 – pėsčiųjų perėjose.
Iš viso, pirminiais duomenimis, įvyko 56 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Neblaivūs vairuotojai dalyvavo 3 įvykiuose: sužeisti 3 žmonės.
Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 20 eismo įvykių mažiau, žmonių žuvo 1 mažiau, sužeista 22 mažiau.
Dažniausios eismo įvykių priežastys
Pirminiais duomenimis, skelbia policijos pareigūnai, pagrindinėmis eismo įvykių priežastimis tapo saugaus atstumo nesilaikymas – 10 atvejų per savaitę. Taip pat – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas (9 atvejai) ir pėsčiųjų nepraleidimas pėsčiųjų perėjoje (8 atvejai).
7 eismo įvykiai praėjusią savaitę įvyko dėl to, kad nebuvo praleistos pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės. Vienas šių atvejų baigėsi dviratininko mirtimi. Tarp dažniausių eismo įvykių priežasčių – ėjimas per važiuojamąją kelio dalį ten, kur draudžiama, arba jos kirtimas neleistinose vietose. Pusė (2 iš 4) atvejų baigėsi pėsčiųjų mirtimis.
Palyginti šios savaitės avaringumo statistiką su praėjusių metų ta pačia savaite, pirminiais duomenimis, įvyko 20 eismo įvykių mažiau, žmonių žuvo 1 mažiau, sužeista 22 mažiau.
Per savaitę policijos pareigūnai užfiksavo 3 628 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Išaiškinta 170 neblaivių vairuotojų, tarp jų 96 nustatytas daugiau nei 1,5 promilės girtumas. Taip pat „įkliuvo“ 118 neblaivių dviračių vairuotojų.
Šiais metais (iki lapkričio 10 d.) Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 159 žmonės, t. y. 2, arba 1,3 proc., daugiau negu praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.
